Tuo metu į Turkiją atskridęs Putino karo ministras Šoigu oficialiai žada Ukrainai nutraukti jos uostų blokadą.
Prie subombarduoto tilto į Azovstal gamyklą Mariupolyje – apokaliptinis paveikslas. Vyras vandenyje bando pasigauti vakarienę. O už kelių metrų po metalo lakštu guli kitas vyras. O gal ir moteris… pliki griaučiai.
Daug pasakantį dabartinio Mariupolio paveikslą papildo vietinės Larisos pasakojimas – apie vis dar besitęsiantį karą jos pačios namuose: „Mano vyras ukrainietis. Tikras, natūralus, patriotiškas. Sunkiai sugyvename, bet sugyvename.“
Į Mariupolį pakliuvę žurnalistai sako miestą filmavę be okupacinės valdžios priežiūros. Net ir užkietėję Putino gerbėjai pripažįsta – išgyventi čia dabar sunku: „Taip ir gyvename. Žinoma, tikimės geriausio. Bet kažkaip kasdien viltis mažėja.“
Žmonės badauja, kasdien prašo humanitarinės išmaldos. Bet kai kurie alkį gausiai malšina propaganda ir laukia prisijungimo prie Rusijos. Nors kaip Kremlius rūpinasi žmonėmis – mato savo akimis: „Visas šis kiemas buvo žalias. Savo rankomis statėme. Čia būdavo 60-70 vaikų. Kartu švęsdavome gimtadienius. Būdavo muzika, samdėme animatorius. Viskas buvo puiku. O dabar liko 2–3 vaikai, kuriems nėra, ką veikti.“
Ir visa tai dėl fašistinės vėliavos sudaužytame balkone: „Su produktais taip pat. Darbo nėra – nėra ir pinigų pirkti.“
Mariupolyje rusai sugriovė 90 procentų pastatų. Žmonės vandenį semia balose. Neveikia kanalizacija. Gatvėse žmones filtruojantys okupantai krato vietinius ieškodami ukrainietiškos simbolikos. O kiek dar ištremtų į Rusiją ar užkastų masinėse kapavietėse miesto pakraštyje.
Rado užsienietišką alų Maskvoje, galbūt ir iš Lietuvos
Visų šių karo nusikaltimų akivaizdoje, rusai toliau ramiai sau gurkšnoja vakarietišką alų. Panašu, kad ir lietuvišką. Maskvos parduotuvėse eksperimentą atlikę žurnalistai įsitikino, kad populiarių vakarietiškų prekės ženklų, kaip Budweiser, Carlsberg ar Heineken – pilnos lentynos.
Nors šį putojantį gėrimą verdančios bendrovės dar karo pradžioje skelbė apie pasitraukimą iš fašistinės Rusijos. Vakarietiško alaus gamintojai teisinasi jokių sankcijų nepažeidę. Esą rusai jų alaus pasiges, kai pasibaigs senos atsargos sandėliuose.
Panašu, kad vakarietiškų sankcijų poveikis Rusijai ne ką greitesnis, nei tų pačių Vakarų ginklų tiekimas Ukrainai: „Ginklai, kuriuos mums tiekia, labai padeda stumti priešą atgal. Esame labai dėkingi.“
Tiesa ir britų, ir kanadiečių žvalgyba skelbia, kad paragavę vakarietiškų sviedinių ir raketų rusai fronte praktiškai išsikvėpė.
„Neabejotinai išseks Rusijos agresijos potencialas. Išsikvėps ir puolamieji veiksmai fronte, ir teroras mūsų miestuose. Mes padarysime viską, kad tai įvyktų greičiau“, – teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelensky.
Fronte užstrigę rusai karą vysto informacinėje erdvėje viešoje erdvėje vėl pasklidus kalboms apie Putino ligas, kai despotas vizito Teherane metu neįprastai dažnai kosėjo. Kremliaus propaganda ėmė platinti kalbas, neva Zelenskis apskritai leisgyvis ligoninėje.
„O tiksliau reanimacijoje, dėl sunkios būklės. Tai štai – aš esu kabinete. Taip tvirtai dar nesijaučiau. Ir neišdegs jums, kurie skleidžia tokius feikus. Aš ne vienas. Mūsų tokių 40 mln. Ir su visa pagarba vyresniems – 44 metai, tai ne 70 metų“, – sako V. Zelensky.
Zelenskis pašiepė Putiną, mat jam spalį sukaks 70 metų.
O Putinas į Turkiją nusiuntė savo karo ministrą Šoigu. Kartu su Turkija, JT generaliniu sekretoriumi ir ukrainiečiais pasirašyti sutarties dėl Maskvos vykdomos Ukrainos uostų blokados nutraukimo.
Pagal mechanizmą, ukrainiečiai lydės krovininius laivus užminuotuose uostuose. Rusai jų nepuls, bet ir nebus įleidžiami į uostus. O tuomet turkai kartu su JT tikrins grūdų laivus, idant nuramintų Rusiją, kad jais negabenami ginklai.
Nežinia, kaip Kremlius laikysis susitarimų, mat Rusija meluoja net neblokuojanti uostų ir net nekariaujanti Ukrainoje. Kyjivo delegacija ir susitarimą pasirašo ne su Putino karo ministru, o tik su Turkija ir JT. O Rusija pasirašo veidrodinį dokumentą.
Jei susitarimas veiks ir Rusijos vykdomas šantažas badu kiek nuslūgs, tai šantažas energetika, rodos tik įsibėgėja. Po Nordstream 1 remonto atsukusi tik mažą dalį dujų Europai – Maskva toliau šantažuoja Europą, ypač Vokiečius.
Vokietijos kancleris Olafas Šolcas skelbia metantis 15 mlrd. Eurų vertės gelbėjimo ratą dujų importuotojai UNIPER, kuriai dėl sumažėjusio rusiškų dujų srauto gresia kolapsas. Berlynas žada nupirkti 30 proc. UNIPER akcijų, kad ji toliau galėtų tiekti dujas. Tiesa – brangiau.
„Dėl to dujos gali brangti dviem centais. Ir priklausomai nuo namų ūkio dydžio, žmonės tą tikrai pajus. Individualiems keturių asmenų šeimos namams tai gali kainuoti papildomus 200–300 eurų per metus“, – teigia Vokietijos kancleris Olaf Scholz.
Tad nelaukdami rudens ir juo labiau žiemos vokiečiai mokosi taupyti. Pavyzdį rodo Augsburgas – nuo šiol vakarais miesto apšvietimas kur kas silpnesnis:
„Manau kiekvienas gali šiek tiek pataupyti. Prisidėti prie visuomenės problemų sprendimo.“
„Išjungėme istorinių pastatų apšvietimą. O fontanai dirba trumpiau nei įprasta. Bet tai ženklas, kad gyvename ne įprastais laikais. Ir visi turime pataupyti energiją“, – kalba Augsburgo merė Eva Weber.
O Lietuva pateikė prašymą prisijungti prie bylos prieš Rusiją Tarptautinio teisingumo teisme Hagoje. Rusijos karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui tiria Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, o Teisingumo teismo byloje Ukraina įrodinėja, kad Kremlius negali teisinti savo karinių veiksmų melu apie neva Kyjivo vykdytą genocidą Luhansko ir Donecko srityse.
„Svarbiausias rezultatas, kuris labai svarbus pačiai Ukrainai, yra žalos atlyginimas, ką kelia Ukrainos teisingumo ministras visuose tarptautiniuose susitikimuose. Ukrainai reikalingi tie pinigai ne tik šalies atstatymui, bet ir tam, kad galėtų ir toliau kovoti“, – kalba Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
O kovoti, panašu dar ilgai bus su kuo. Patrankų mėsos trūkumas Rusijai negresia. Rusai tiek suzombėję, kad kariauti pasiruošę net su kelio ženklais savo šalyje – jei tik jie mėlynai–geltoni, kaip Ukrainos vėliava.
