Arijus Žukauskas Kauno Urmo bazėje po dviejų mėnesių karantino vėl atnaujina prekybą rūbais. Vyras dirba turėdamas individualios veiklos liudijimą ir sako, kad yra sunku per karantiną išsilaikyti gaunant tik 260 eurų mėnesinę išmoką.
„Einam dabar dirbti, skolas atidavinėti. Ne savus įsipareigojimus, o nuomos. Finansinė visiška nežinomybė, dėl nuomos, sakė, nieko nebus. Visiems kam sustabdyta veikla, pats didžiausias nuostolis nekompensavimas nuomos“, – sako pardavėjas Arijus Žurauskas.
Nors Arijus prekybą jau gali atnaujinti, vyriausybė nusprendė tokiems kaip jis per pandemiją nukentėjusiems smulkiesiems verslininkams skirti papildomą paramą. Su verslo liudijimais ir individualios veiklos pažymomis dirbantys žmonės iki birželio galės prašyti sugrąžinti jiems užpernai sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Dar šią savaitę vyriausybė ketina patvirtinti papildomą paramos schemą ir per karantiną smulkiesiems verslininkams prie 260 eurų kasmėnesinės išmokos pridėti papildomą subsidiją.
„Grindys būtų 100 eurų, lubos 36 MMA, kas sudarytų per metus apie 16 tūkst. eurų“, – pasakoja ministrė Aušrinė Armonaitė.
Tiesa, susigrąžinti užpernai sumokėtą Gyventojų pajamų mokestį galės ne visi verslininkai ir nebūtinai visą sumą. Išmokas gaus tik tie, kurių veikla įrašyta į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sudarytą apribotų 300 veiklų sąrašą. Paramos galės prašyti tik tie, kas pernai gavo iki 22 tūkst. eurų individualios veiklos pajamų, o pajamos iš kitokios veiklos neviršijo 7300 eurų. Dar viena sąlyga, kad individuali veikla turėjo tęstis ne mažiau kaip 3 mėnesius.
„Grindys nėra didelės ,100 eurų. O kalbant apie maksimalias išmokas, turime suprasti, kad valstybės išlaidas turime vertinti ir atsakingai dalinti. Noras yra padėti tiems, kam sunku dabar, kai negali dirbti. Į tai nukreipta priemonė. Nėra garantuoti labai gerą gyvenimą kiekvienam“, – teigia viceministras Vincas Jurgutis.
Tokius ribojimus verslininkai vertina prieštaringai:
„Smulkiam verslui buvo geriau pavasarį, mes sulaukėme didesnės pagalbos. Situacija labai liūdna.“
„Nesuprantu, 2019 m. GPM? Ką mes sumokėjome nuo pelno?“
Visgi naująją tvarką rengę valdininkai pripažįsta, kad paramos gali sulaukti ir tie individualiai dirbantys asmenys, kurie per karantiną nenukentėjo, pakanka, kad jų veikla įrašyta į apribotų sąrašą.
„Jei pasitaikys žmonių, kurių pajamos nukrito mažiau, tai suprantame. Bet jei būtų reikalaujama perteklinio popierių tikrinimo, administravimas būtų dideli skaičiai. Geriau tegu pinigus suvalgo ne administravimas, o jie pasiektų žmones“, – kalbėjo V. Jurgutis.
Mokesčių inspekcijos duomenimis, subsidijų gali paprašyti apie 100 tūkst. verslininkų, subsidijoms vyriausybė ketina iš biudžeto skirti 30 mln. eurų. Tačiau remdama verslininkus, įtrauktus į apribotų veiklų sąrašą, vyriausybė niekaip neapsisprendžia, kaip padėti tiems, kas į sąrašą šiemet nebepateko, bet per karantiną nukentėjo ir neturi pajamų.
„Savarankiškai dirbančio išmokos nebegaus, tokių žmonių yra apie 17 tūkstančiai“, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
„Su SADM ir VMI ieškome sprendimo dėl galimybės padaryti individualų vertinimą. Jei tai pavyks, galės galioti ir šiai priemonei“, – pasakoja V. Jurgutis.
Greičiau padėti per karantiną nukentėjusiems smulkiesiems verslininkams valdančiuosius ragina ir kai kurie ekonomistai.
„Smulkių aptarnaujančių veiklų, leidus veikti, bet sustabdžius kitos didesnės įmonės veiklą, jie neturi rinkos. Leidom veikti ir nieko negaunat, turi būti iš visų pusių įvertintas. Jums leidžia veikti, bet rinkos nėra“, – teigia ekonomistas Dalius Serafinas.
Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad šiemet 260 € išmokų nebegauna savarankiškai dirbantys statybininkai, baldininkai, patalpų valytojai, aplinkos tvarkytojai, konditeriai, draudimo agentai, reklamos ar nekilnojamojo turto agentai, dizaineriai ir daugybė kitų profesijų žmonių.
Galo su galu nebesuduriančius smulkiuosius verslininkus valdininkai mėgina guosti, kad jų likimo valiai nepalieka ir primena apie galimybę gauti kasmėnesinę apie pusantro šimto eurų siekiančią socialinę pašalpą, šildymo kompensaciją.
