Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą planą, kaip etapais išeisime iš karantino. Jis apima scenarijus nuo blogiausio, iki geriausio, kuomet sergamumas Covid-19 Lietuvoje bus minimalus ir bus atlaisvinamos beveik visos gyvenimo sritys.
Planas apima keturis scenarijus, kurie priklauso nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Lietuva jau įžengė į C scenarijų, kuomet sergamumas Covid-19 šalyje neviršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Vyriausybė kartu patvirtino, kad nuo pirmadienio duris jau galės atverti dalis ne maisto prekių parduotuvių bei grožio paslaugų teikėjai. Taip pat bus leidžiama vykdyti individualias treniruotes lauke.
Prekybininkai sunerimę
„Aišku, labai džiugu, kad bent kažkiek tos prekybos durys prasivėrė“, – naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
Visgi, anot jos, verslą nemaloniai nustebino, kad Vyriausybė pakeitė anksčiau paskelbtą karantino atlaisvinimo planą, o scenarijus C, B ir A suskaldė į dar smulkesnius etapus.
„Mes pamatėme, kad prekybos atvėrimas vietoje C scenarijaus, praktiškai nusikėlė į B, o gal ir A. Tas mus labai privertė sunerimti, nes mes pagrįstai tikėjomės, kad visa prekyba bus atlaisvinta scenarijuje C“, – teigė R. Vainienė.
Jos teigimu, ne maisto prekių parduotuvėse nebūdavo koronaviruso židinių, kad tarp pirkėjų pasklistų užsikrėtimai. Pasak pašnekovės, iki pandemijos kiekvieną dieną šiose prekybos vietose apsilankydavo maždaug milijonas klientų ir jie apsipirkdavo saugiai.
„Mums nesuprantama, kodėl taip bijoma atverti prekybą“, – stebėjosi R. Vainienė.
Prekybininkų atstovės teigimu, kasdien girdime apie naujas viruso mutacijas, tad koronavirusas, matyt, dar ilgai niekur nedings, todėl verslui reikia išmokti saugiai dirbti tokiomis sąlygomis.
Teigia, kad ribojimai buvo adekvatūs
Seimo vicepirmininkas, Ekonomikos komiteto narys Paulius Saudargas teigė, kad visame pasaulyje šalių vyriausybės ieško balanso, kaip suderinti pandemijos suvaldymą tiek sveikatos srityje, tiek ekonomikoje.
„Jeigu mes norime mažinti užsikrėtimų ir mirčių skaičių, mes turime įvesti griežtus ribojimus. Jeigu norime išsaugoti ekonomiką, turime laikyti laisvesnius ribojimus. Tas visiems yra aišku, čia yra svarbi balanso paieška“, – sakė P. Saudargas.
Politiko teigimu, užsikrėtimų atvejų mažėjimo dinamika rodo, kad valdžios taikytos priemonės yra adekvačios.
„Jeigu tu įvedi labai stiprius ribojimus, tai tu gali labai staigiai sumažinti atvejų skaičių drastiškai. Bet, suprantama, kad norint išsaugoti ekonomiką, norint išsaugoti darbo vietas, ypač smulkesniuose, vidutiniuose versluose, tu negali įvesti per griežtų ribojimų. Toks nuosaikus situacijos gerėjimas rodo, kad buvo pamatuoti ribojimai įvesti“, – aiškino P. Saudargas.
Pasak jo, dabar svarbu „neperlenkti su atlaisvinimais“. P. Saudargas tikino, kad per daug atlaisvinus ribojimus, užsikrėtimai vėl gali pradėti augti, tad vėl tektų užverti verslus.
„Mano supratimu, uždarinėti dar kartą yra blogesnis scenarijus negu palaipsniui atverti. Nuo pirmadienio įsigaliojantys atlaisvinimai yra pamatuoti, paskaičiuoti“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Bijo, kad niekada neatvers durų
R. Vainienė tikino, kad prekybininkai pritarė palaipsniui atvėrimui, patys pasiūlė pirmiausia leisti dirbti pirmiausia parduotuvėms, kurios turi atskirą įėjimą iš lauko.
„Mes už tuos [atvėrimo] etapus. Bet tie etapai turi būti ir laike protingai sudėlioti“, – kalbėjo R. Vainienė.
Pasak jos, pagrindinė prekyba vyksta prekybos centruose, tačiau jų atvėrimas nukeltas į vėliausius atlaisvinimų scenarijus.
„Mes bijome, kadangi tuo metu bus atverinėjamos ir ugdymo įstaigos, ir judėjimas tarp savivaldybių, kad niekada gali neateiti tas metas, kai bus galima atverti prekybos centrus. Va kas mus išgąsdino“, – kalbėjo prekybininkų atstovė.
Reikia geros verslininkų valios
P. Saudargas tikino, kad artimiausiu paskelbti atlaisvinimai labiau remiasi jau nebe epidemiologų, o visuomenės lūkesčiais.
„Vyriausybė prisiima tą atsakomybę ir sako, kad mes girdime, bandome visi kartu, surėmę pečius eiti į lengvesnį scenarijų, bet kartu yra apeliacija į žmones, į tuos verslus. <...> Čia reikia geros valios tų verslininkų, kurie planuoja atsidaryti, kad darbuotojai būtų testuojami. <...> Jeigu to bus laikomasi ir atvejai vėl nekils, tai mes turėsime visiškai normalų žingsnį į ekonomikos atvėrimą“, – teigė politikas.
Pasak jo, „dviračio nieks neišras“, visas pasaulis susiduria su koronaviruso grėsme, visose valstybėse sprendimai yra tokie patys.
„Matome, kad, jeigu atversime kelius tarp savivaldybių, bus tas, ką ligoninėse turėjome per Kalėdas ir Naujuosius metus, nebuvo, kur guldyti sergančiųjų. Bus tokia problema. Negali visko iš karto atlaisvinti, turi matyti, kad einama į sveikimo pusę ir žingsnis po žingsnio judėti į priekį“, – kalbėjo P. Saudargas.
Dėl verslo ateities kaupiasi ašaros
„Dienos pjūvyje“ praėjusią savaitę viešėjusi kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė teigė, kad grožio sektoriuje juntamas „bankrotų ir šešėlio kvapas“. Pasak R. Vainienės, panašus „aromatas“ sklando ir virš prekybininkų.
„Matysime tikrai bankrotus“, – pripažino R. Vainienė.
Visgi kol kas nėra aišku, kiek verslų neatlaikys karantino ir užvers savo duris amžiams. R. Vainienės teigimu, kadangi prekyba veikia plonomis maržomis, prekybininkai neturi iš kur „prikaupti lašinių“. Pasak jos, yra ir dalis įmonių, kurios iš valdžios taip ir negavo jokios paramos.
„Prastovas gavo, mokesčių atidėjimą – taip, bet, kai reikės mokesčius susimokėti, aš manau, tada bus ta sunkioji valanda. Kai reikės mokėti mokesčius, o apyvartos nebus generuojamos ir nebus iš ko mokėti. Tada bus ta tiesos valanda. Įmonės neveikia, neuždirba, paramos negauna. Labai liūdna. Man net sunku apie tai... Ašaros kaupiasi“, – pripažino R. Vainienė.
Valdžia verslui suteikė didelę „pagalvę“
P. Saudargas tikino, kad kovos su pandemija paketas šių metų biudžete sudaro apie milijardą eurų, šimtai milijonų tikslingai dalijama verslininkams: vienkartinės subsidijos, lengvatinės paskolos, mokesčių atidėjimas.
„Tikrai, manau, Vyriausybė skiria labai didelį dėmes. <...> Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prerogatyva susidėlioti, kad ta parama pasiektų kuo greičiau ir tuos, kam reikia“, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, iš vienos pusės dalijama parama, iš kitos pusės, leidžiama verslams dirbti tiek, kiek tą leidžia aplinkybės.
„Matysime, jei situacija gerėja, aš tikiu, kad Vyriausybė po kelių savaičių atlaisvins ir daugiau galimybių visiems dirbti ir patiems užsidirbti. Dabar tam tikros „pagalvės“ buvo pasiūlytos tikrai didelės. Jeigu ta parama ne visada visus pasiekia tikslingai, tai čia gal tvarkos sužiūrėjimo klausimas“, – tvirtino P. Saudargas.
Bando sklaidyti mitą dėl stambaus verslo
„Pagal aprašus ne visos įmonės gali gauti tą paramą. Tiesiog, jos yra eliminuotos. Dalis įmonių eliminuotos iš nuomos kompensacijų, dabar didesnė dalis eliminuota iš GPM (gyventojų pajamų mokesčio – aut. past.) subsidijų, o antram pakete, kur bus labiausiai nukentėjusioms įmonėms, tai ten išvis bus tik smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – teigė R. Vainienė.
Tačiau, kaip pastebi prekybininkų atstovė, karantino nutarime buvo nuspręsta uždaryti verslą ne pagal jo dydį, o pagal asortimentą. Tad duris užvėrė ir stambios ne maisto prekių parduotuvės.
„Iš kur tas supriešinimas toks atėjo, toks pasėtas mitas, kad dirba stambus, nedirba smulkus [verslas]. Na ne taip yra. Aš nesuprantu, kaip tai žmonėms išaiškinti, kad uždarymo kriterijus buvo asortimentas. Dabar tos didelės įmonės, kurios nedirba, jos paramos negauna. <...> Jei bendram katile ten ir yra daug pinigų, tai, kai pasižiūri įmones individualiai, tai yra tokių įmonių, kur negauna“, – kalbėjo R. Vainienė.
Visgi, kaip pažymėjo R. Vainienė, bendravimo su valdžia verslo atstovams netrūksta.
„Dialogo stoka aš tikrai nesiskundžiu. Nei su buvusia Vyriausybe, nei su šia Vyriausybe. Galbūt yra kai kurios ministerijos, kurio nelabai linkusios į dialogą, tai yra ta ministerija, kuri dabar turi daugiausiai darbo, tai gal dėl to sunkiai mums sekasi kalbėtis. <...> Man dialogo užtenka, man dabar veiksmų, darbų labiau reikia“, – sakė R. Vainienė.
Pagal Vyriausybės priimtą nutarimą, nuo vasario 15 dienos leidžiama veikti ne tik būtiniausių prekių parduotuvėms, kioskams, paviljonams (išskyrus esančius turgavietėse), jei jie turi įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik parduotuvės klientai.
Parduotuvės ir prekybos vietos privalės užtikrinti, kad vienam klientui tektų bent 20 kv. m prekybos plotas, arba vienu metu būtų aptarnaujamas ne daugiau nei vienas asmuo.
Dirbti galės tos parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m. R. Vainienė prašė prekybos ploto ribą padidinti iki 500 kvadratinių metrų, bet Vyriausybė šį pasiūlymą atmetė.
