Šalies gydymo įstaigose jau seniai klesti praktika iš pacientų imti papildomas priemokas. Ligoniai piktinasi, kad jie susimoka ne tik už tai, kad greičiau gautų reikalingus tyrimus ir mėnesiais nelauktų eilėse, bet ir už vaistus ar operacijoms skirtas priemones.
Štai pensininkė Aušrinė pasakoja, kad jai pačiai yra tekę mokėti priemoką poliklinikoje tam, kad pilvo echoskopijos nereikėtų laukti didžiulėse eilėse:
„Reikėjo padaryti analizę pilvuko ir man pasakė taip – dabar nebus, jeigu norite, prašom, sumokėkite daktarei ir šiandien nueikite. Taip ir buvo sumokėjau ir nuėjau Tikriausiai turėtų nevykti taip, jei jau moki socialinį draudimą, tai viskas turėtų būti įskaičiuota. Tada tenka laukti, kol siuntimą gauni, kol eilė ateina, neaišku juk kokia yra liga.“
Ir tokių pacientų, kurie papildomai sumoka už jiems ir taip priklausančią paslaugą daugybė. Ypač daug onkologinių pacientų, kuriems kiekviena diena yra gyvybiškai svarbi, o tyrimų rezultatų tenka laukti kone mėnesiais.
Atlikta apklausa parodė, kad kas ketvirtas onkologinis ligonis susimoka už vėžio žymens tyrimą, kuris yra būtinas ligai sekti. Toks tyrimas yra nepigus, šis kainuoja nuo 100 iki 300 eurų.
„Pacientui sako – tu lauk, kiek nori, vis tiek turėsi susimokėti. Tie kraujo tyrimai, tie vėžio žymens tyrimai, jeigu tu iš savo lėšų to negali, tai tu niekur nenueisi to tyrimo gauti nemokamai, kiek tu lauktum. O ką tai reiškia, jeigu tu atvažiuoji iš rajono į didžiuosius miestus, nes čia gydomi onkologiniai pacientai. Ir tau sako pasidaryki tą tyrimą, o tu neturi pinigų. Tai tu ir konsultacijos negausi ir kitąkart vėl turėsi važiuoti“, – sako Šarūnas Narbutas.
Valstybinės ligonių kasos vadovas pripažįsta, kad dabartinėje tvarkoje gausybė spragų. O jomis dažnai pasinaudoja sveikatos priežiūros įstaigos, kurios ima iš pacientų papildomas priemokas už paslaugas, medicinines priemones, vaistus, net ir tuo atveju, kai jie apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tokiu atveju pacientai susimoka du kartus.
„Žinote, kai nėra aiški tvarka, tada yra negerai visiems. Tada atsiranda terpė piktnaudžiavimui. Aš nenorėčiau sakyti, kad visos gydymo įstaigos masiškai piktnaudžiauja. Tačiau kai yra ne iki galo aiški tvarka, atsiranda terpė tam piktnaudžiavimui“, – pasakoja vadovas Gintaras Kacevičius.
Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos, atlikta onkologinių pacientų apklausa parodė, kad šalies gydymo įstaigose galioja skirtinga tvarka. Štai Kauno klinikose už vėžio žymens tyrimus susimokėjo 1 procentas apklaustų pacientų, Santaros klinikose 8 procentai, o Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau net 65 procentai apklaustų onkologinių pacientų.
„Du kartus per metus šitie vėžio žymens tyrimai yra atliekami nemokamai. Jeigu jau reikia papildomai ir pats pacientas nori, mes jiems galime suteikti šansą. Bet manau, kad daugelis žmonių daro tyrimus, kad nori kontroliuoti, žinoti ligos eigą. Bet medicina nesako, kad tai reikia kartoti kas savaitę, ar kas mėnesį“, – teigia vadovas Alvydas Česas.
Pasak Seimo narės Agnės Bilotaitės, Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad gydymo įstaigos nepiktnaudžiautų papildomomis priemokomis.
„Jos tiesiog žiūri į teisės aktą ir manipuliuoja. Tai yra pacientai gali būti suklaidinami, kai jiems pasakoma, kad galbūt jiems reikėtų papildomos paslaugos, papildomų priemokų,bet žmogus nėra kompetentingas apsispręsti, jisai nėra medikas“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Bilotaitė.
Sveikatos apsaugos ministerija pirštu beda į šalies gyventojus ir remiasi naujausiai atliktos apklausos duomenimis. Pasirodo, kad pusė šalies gyventojų pasisako už priemokas, kurios padėtų paslaugas gauti greičiau ir geriau.
„Mes iš tikrųjų turėtume nesudaryti galimybės turėti už priemoką gauti paslaugą greičiau. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad to nori pusę Lietuvos gyventojų, pusę Lietuvos gyventojų nori, kad jie turėtų tokią galimybę, likusi pusė to nenori. Tai žinote, labai sudėtingas sprendimas“, – sako viceministrė Lina Jaruševičienė.
Tiesa ta, kad žmonės vis dar baiminasi ir nėra linkę skųstis dėl papildomų priemokų gydymo įstaigose. Štai per 2018-2019 metus Valstybinė ligonių kasa gavo tik 53 pacientų skundus, iš jų 33 buvo pagrįsti.
