Alytaus padangų perdirbimo gamykloje pirmosiomis dienomis su liepsnomis kovojęs ugniagesys-gelbėtojas Valdas Gecevičius jau beveik savaitę laiko guli palatoje, gydosi Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre. Po darbo gaisro vietoje Valdas jautė nepatogumą juosmens srityje, vyrą kankino ir stuburo problemos.
„Aš čia atsidūriau dėl to, kad gavau krūvį per didelį. Stuburui, kraujas pakitęs, kepenų fermentas, kraujas per tirštas. Nežinau, ar čia nuo to, ar nuo kažko. Neurologas diagnozavo, kad per didelis krūvis. Nuo didelio krūvio būtent taip atsitiko“, – sako ugniagesys-gelbėtojas Valdas Gecevičius.
Tokių gaisro vietoje plušusių, palatose gulinčių pareigūnų Medicinos centre šiuo metu keletas. Ugniagesių-gelbėtojų patikrinimai dar nesibaigė, tačiau apžiūrėję daugiau nei 100-ą pareigūnų medikai jau vardija preliminarius tyrimų rezultatus.
„Ūmių apsinuodijimų tai tikrai nei vienam nenustatyta. Iš dešimt maždaug 7-iems mes randam tam tikrų sveikatos sutrikimų. Iš jų grubiai tariant, kas penktam yra kvėpavimo sutrikimai, gerokai dažniau nei įprastai mes randam, bet čia reikia vertinti ir esamą laikotarpį, kad tai yra ruduo, kad čia gali būti ir peršalimo ligos“, – teigia medicinos centro vadovas Marius Buitkus.
Gydytojų tokia ugniagesių būklė nestebina.
„Nei vieno plaučių uždegimo nebuvo rasta. Yra 4 bronchitai, obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas. Tai tokie patys rimčiausi. O dėl širdies, kraujotakos sistemos susirgimų. Taip jų irgi yra konstatuotas pakankamai daug, bet jų išskirti negalima. Per ankstesnius sveikatos patikrinimus irgi būdavo tokių sutrikimų. Tai tarp jų vyravo kraujospūdžio padidėjimai, širdies laidumo sutrikimai“, – pasakoja M. Buitkus.
Toliau specialistai darys sudėtingesnius tyrimus. Gydytojai atrinko 30 ugniagesių-gelbėtojų, kurių mėginiuose bus ieškoma sunkiųjų metalų. Vidaus reikalų ministerija taip pat derasi su užsienio laboratorijomis, kurios ieškos pavojingų dioksinų.
„Dėl dioksino tyrimo tai Lietuvoje nėra akredituotos institucijos, kuri gali tai atlikti, bet mes kalbamės su užsienio akredituotomis įstaigomis, kurios galėtų atlikti tuos reikalingus tyrimus“, – kalbėjo ministrė Rita Tamašunienė.
Medikai neslepia, kad būtent dioksinai bei sunkieji metalai, kurių prisikvėpuoti galėjo ugniagesiai-gelbėtojai, labiausiai gali pakenkti pareigūnų sveikatai: „Sunkieji metalai šiek tiek įtakoja. Gali įtakoti imuniteto susilpnėjimą, gali jie nusėsti vidaus organuose, gali nusėsti į kaulus, gali būti ateityje ir apsigimimų, visko gali. Tiek sunkieji metalai, tiek dioksinas, kuris yra dar pavojingesnis nei sunkieji metalai.“
„Ko neturim aplinkos tyrimų, yra labai sudėtinga žinoti, net ir ko ieškoti. Metalo ar kitokių medžiagų žmogaus kūne, kurie gali turėti ilgalaikiškesnes pasekmes“, – sako ministras Aurelijus Veryga.
„Ir pakitimai genetiniai galimi, ir vaisingumui, ir visa tai gali atsiliepti jaunam žmogui ateityje. Būtini šitie tyrimai“, – mano ugniagesių profsąjungos vadovas Saulius Džiautas.
Vidaus reikalų ministerija nutarė neatsilikti nuo pinigus ugniagesiams aukojusių žmonių, tad 254-iems Alytuje dirbusiems pareigūnams skyrė pinigines išmokas. Iš viso daugiau nei 250 tūkstančių eurų. Neatskaičius mokesčių kiekvienam teks beveik po 1000-į eurų. Ugniagesių profsąjungos džiaugiasi vienkartiniu paskatinimu, tačiau kalba, kad jiems nepakenktų ir didesni atlyginimai nuolat.
„Atėjo tikrintis iš 150 ugniagesių tik 250 apytiksliai. Kiti, jūs galvojate, kad nenori pasitikrinti sveikatos? Vienas dalykas, jie turi išlaikyti šeimas ir su tokiais mažais atlyginimais dirba antrus darbus ir paprasčiausiai nelabai turi laiko atvykti pasitikrinti savo sveikatą“, – pasakoja S. Džiautas.
Anot profsąjungų, kitų metų valstybės biudžete papildomai ugniagesių atlyginimams reikia skirti 16-a milijonų eurų, tam, kad žemiausios grandies ugniagesiai į rankas per mėnesį gautų bent po 850-imt eurų, vietoj dabartinių 570-ies. Vyriausybė žada didinti pareigūnų atlyginimus, tačiau, anot profsąjungų, kitų metų biudžete planuojama skirti keturis kartus mažiau pinigų nei reikalauja pareigūnai.
Gaisro aktualijos netyla ir pačiame Alytuje, kur meras Nerijus Cesiulis lieja pyktį. Jo duomenimis, gamyklos rūsiuose po gesinimo darbų susikaupusio vandens tarša įvairiomis cheminėmis medžiagomis iki 645 kartų viršija leistinas normas. Cesiulis piktinasi valdžios planais bandyti valyti šį vandenį, po to išpilant jį į Nemuną.
