Kiaulpienės – įkyrios piktžolės darže, bet ir gydytojai, ir liaudies medicinos žinovai jas vadina gyvybės šaknimis. Jose yra karčiųjų medžiagų, inulino, raugų, organinių rūgščių, vitaminų C ir B. Taigi nepatingėkime pasikasti dvimečių kiaulpienių šaknų. Gydomųjų savybių turintis augalas:
gerina apetitą, skatina visų virškinimo organų darbą, pagreitina tulžies išsiskyrimą, gerina kepenų, inkstų, skrandžio veiklą, todėl ypač tinka turintiems antsvorio, mažai judantiems žmonėms;
gerina sąnarių ir kaulų jungiamojo audinio būklę, todėl padeda esant sąnarių uždegimams; pašalina iš organizmo blogąjį cholesterolį, todėl tinka vartoti aterosklerozės profilaktikai, atminčiai gerinti; padeda sergant cukriniu diabetu, nes turi inulino;
valo kraują, gerina medžiagų apykaitą, tinka vartoti, kai odą beria spuogais, dažnai užkietėja viduriai, kankina pilvo skausmai; po chemoterapijos ar spindulinio gydymo valo ir stiprina organizmą.
Iškastas šaknis reikia gerai nuplauti šiltame vandenyje, nutrinti kietu šepetėliu ir apdžiovinti. Susmulkintas džiovinti nekarštoje orkaitėje, džiovykloje ar tiesiog ant radiatoriaus paskleistas ant popieriaus.
Dilgelės
Jeigu neprisirinkote ir nepasidžiovinote dilgėlių žolės bei sėklų, nepatingėkite prisikasti šios naudingos vaistažolės šaknų. Jos auga dirvos paviršiuje, todėl apsimovus storesnėmis pirštines jų galima nesunkiai prisirauti.
Nuplautas dilgėlių šaknis reikėtų supjaustyti arba sukarpyti ir džiovinti orkaitėje ją atidarius arba tiesiog paskleisti popierinėje dėžutėje ant šilto radiatoriaus. Džiovintas dilgėlių šaknis galima sumalti į miltelius ir gerti užplikius verdančiu vandeniu.
Kitas būdas – smulkintas, nedžiovintas dilgėlių šaknis užpilti 40 laipsnių degtine, vartoti palaikius mažiausiai dvi savaites.
Tyrimais įrodyta, kad dilgėlių šaknų ekstraktas apsaugo vyrus nuo prostatos išvešėjimo ne blogiau nei tam skirti vaistai. Padidėjusi prostata yra dažna vyresnio amžiaus vyrų problema, kuri vėliau gali išsivystyti į vėžį.
Dilgėlės tirština kraują, todėl jų preparatų negalima vartoti, jeigu padidėjęs kraujo krešumas. Vartojant dilgėles, reiktų gerti ir kraują skystinančias vaistažolių arbatas (aviečių lapų ar stiebų, liepžiedžių).
Mandžiūrinės aralijos
Lietuvoje daug kur auga aralijų krūmai, kurių kamienai apaugę spygliais. Jie leidžia daug atžalų, dar vadinamų velnio lazdomis.
Nedaug kas žino, kad jų šaknys yra puiki organizmą tonizuojanti priemonė, ypač tinkama vartoti niūriomis rudens ir žiemos dienomis, kai trūksta energijos, apima apatija. Aralijas tinka vartoti esant protiniam ir fiziniam pervargimui, jos gerina medžiagų apykaitos procesus, didina organizmo atsparumą nepalankiems gamtos veiksniams.
Aralijų šaknis geriausiai susmulkinus užpilti degtine ar medicininiu spiritu ir vartoti rytais po du valgomuosius šaukštus. Galima iš smulkintų šaknų virti arbatą, tačiau jos turi labai kartų skonį. Aralijų negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo spaudimui.
Parengė Valda Dagilė
