Lazdijų rajono gyventoja dirbanti pensininkė Birutė jau beveik 20-imt metų prižiūri miesto gėles: „Reikia ir anksti eiti, dieną negali daryti nieko per karščius, ne tas laikas, bet aš patenkinta. Seniūnė padeda, duoda žmonių.“
Birutė neišduoda savo atlyginimo, tačiau pripažįsta, kad norėtų gauti daugiau:
„Mano pensija nedidelė labai. Man labai gerai, nes aš gaunu pliusą ir aš patenkinta, man vaikams nereikia padėti. Gautai 700, savo aš dar turiu ūkelį, nes čia tėviškė, labai gerai galima gyventi.“
Lazdijų rajone gyvena apie 18 tūkstančių gyventojų, aukštais atlyginimais kol kas regionas pasigirti negali. Savivaldybė patenka į mažiausius atlyginimus gaunančių rajonų dešimtuką – užima 55 vietą iš 60.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu vidutinė alga ten siekia 872 eurus į rankas, kai Vilniuje ji beveik yra 400-ais eurų didesnė:
„Čia darbų niekur nėra, įsidarbinti žmonės negali.“
„Sunku išgyventi už atlyginimą, už pašalpą. Visiems sunku.“
„Atlyginimai maži, reikia taupyti ir galvoti, ką perki.“
„Esame pasienio savivaldybė, tikrai turime daug iššūkių socialinėje srityje. Darbo vietos, nors jos ir kuriasi, bet natūralu, kad nėra taip gerai apmokamos kaip sostinėje. Pasidžiaugti galime tik tuo, kad nedarbo lygis Lazdijų rajone mažėja ir mažėja reikšmingai“, – teigia Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
Yra savivaldybių, kur situacija dar prastesnė. Mažiausius atlyginimus, pasak Statistikos departamento, gyventojai gauna Zarasų, Varėnos, Kelmės ir Šilalės rajonuose. Zarasuose į rankas vidutiniškai gyventojas uždirba 803 eurus.
Reitingo viršuje rikiuosi visi didmiesčiai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Ten vidutinė alga į rankas viršija 1100 eurų.
Statistikos departamentas išskiria dvi „Lietuvas“: Vilniuje ir aplink jį vidutiniškai gyventojas į rankas gauna 200-ais eurų daugiau nei vidurio ir vakarų Lietuvoje.
„Tempiam tą vidurkį aukštyn Vilniaus mieste, tai yra didžiausias ekonominis potencialas, išnaudojamos tos galimybės, yra konkuruojama kitoje lygoje dažniausiai įmonių tarptautinėje erdvėje ir konkuruojama sėkmingai“, – kalba Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Tiesa, ekonomistai ragina nesistebėti atlyginimų skirtumais, esą panašias tendencijas galima stebėti ir kitose užsienio valstybėse.
„Sostinės regione visuomet susitelkusios yra didžiausios investicijos, aukščiausią pridėtinę vertę kuriančios įmonės, ten būna ir užsienio kapitalo daugiau įmonių, didesnis darbo užmokestis“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, atlyginimų skirtumus diktuoja ir kainos, esą sostinėje išlaidų daugiau: brangesnė nuoma, paslaugos.
Regionuose oficialias algas mažina ir šešėlis: pavyzdžiui, kontrabanda.
„Kodėl Tauragės apskrityje vidutinis darbo užmokestis beveik 500-ais eurų mažesnis negu Vilniuje. Štai žiūrint cigarečių kontrabandos statistiką, ką rodo tuščių pakelių tyrimas, būtent ta apskritis yra ta, kur daugiausiai kontrabandinės produkcijos“, – sako N. Mačiulis.
Ekonomistai ir verslą vienijančios asociacijos ragina savivaldybes vilioti investuotojus, kurie galėtų įsikurti jų teritorijoje, sukurti gerai apmokamų darbo vietų.
„Kai kurios savivaldybės turi jau gamtos padiktuotus konkurencinius pranašumus, kitos save pozicionuoja pagal turimus infrastruktūros privalumus, buvimas tam tikrose transporto koridorių kaimynystėje, ar sankirtos taškuose, taip pat atveria daug galimybių“, – komentuoja „INVL Asset Management “ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Druskininkų, Birštono pavyzdžiai, kada miestai vis dėlto savivaldos ir vietos verslo dėka jie tampa traukos objektai. Arba specializacija, kad ir žemės ūkyje, tai vėlgi sudaro galimybes, kad ten žmonės daugiau uždirba, didesnę pridėtinę vertę gauna“, – kalba verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Lazdijų rajone pasak merės, vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, tačiau savivaldybė bando prisivilioti ir stambius investuotojus.
„Bet mes esame trijų rajonų sankirtoje. Greta mūsų yra Lenkija, mes turime sklypų, kurie yra sąlyginai dideli, yra gerose strateginėse vietose ir aš tikiu, kad jie yra įdomūs investuotojams, mes kalbamės su jais“, – tikina A. Miškinienė.
Lietuvoje atlyginimai vidutiniškai per metus augo beveik 14-a procentų. Greičiausiai beveik 21-u procentu Jonavos rajone. Lėčiausiai, beveik penkis kartus lėčiau nei Jonavoje, tik kiek daugiau nei 4-iais procentais Trakuose.
Gerbiami mąstantys Lietuvos piliečiai, aš jus skatinu mąstyti plačiau, nei jums mūsų valdžia ir žiniasklaida formuoja jums nuomonę ir meluoja jums.
Rusija, kelia pavojų mums, tai n kartų kartota.
Tačiau, manau, mane daugiau neramina Lietuvos destrukcija iš vidaus, kuri kaip ,,vėžio'' liga kenkia Lietuvai.
Nei viena tauta negali išlikti, jeigu ji yra susipriešinusi, susikaldžiusi ir morališkai degraduoja.
Skaičiau žiniasklaidoje, kad Armonaitė vėl nori stumti homoseksualų civilinės sąjungos įstatymo projektą ir jai nesvarbu, kad vyksta karas Ukrainoje ir yra įtempta atmosfera su Rusija, manau Armonaitė tuo ir naudojasi, kad prastumi savo palaikomą civilinės sąjungos įstatymą.
Ar myli Lietuvą ir jos moralę tie, kurie balsavo už Armonaitę ir jos Laisvės partiją, visi kas balsavo už Laisvės partiją turi prisiimti atsakomybę už LGBT įstatymus ir kitas Laisvės partijos nesąmones, nes turėjo suprasti, kad ši partija sieks įgyvendinti šiuos dalykus. Dabar kas balsavote už Laisvės partiją ir protestuokite mitinge prieš Laisvės partiją ir LGBT įstatymus, nes tai jūsų neprotingo pasirinkimo pasekmės, kodėl kiti turi protestuoti ir vargti už jus, kai jūs lengvabūdiškai balsavote už tokią Laisvės partiją ir jos pažiūras?
Kalbant apie Armonaitę, tai ji daro Lietuvai gėdą ir ji neturėjo tapti ministre apskritai.
Armonaitė kitą Seimo narį pavadino įžeidžiančiai ,,šūdo gabalu'', ji chamė. Ar jūs matėte dar Vakaruose politiką (o Armonaitė turbūt labai lygiuojasi į Vakarus ir dėl LGBT ir dėl visko), kad pavadintų viešai kitą politiką ar žmogų ,,šūdo gabalu'' ir būtų ministro pareigose? Čia toks Lietuvos ministrų žemiausias lygis?