Ekonomistai taip pat dažniau kalba apie artėjantį ekonominį sunkmetį, tiesa, anot premjerės Šimonytės, priežasčių bijoti metų pabaigos dar nėra, esą ženklų rodančių artėjančią recesiją Lietuvoje dar per mažai.
Panevėžietė Greta savo 42-ių kvadratų butui miesto centre paskolą ėmė prieš 5-erius metus. Tada būstas kainavo 35 tūkstančius eurų.
„Tiesiog prilipo prie širdies ir vieta, ir sąlygos, ir dydis, ir tai kokia komplektacija buvo šito būsto. Ir centras, ir darbo vieta šalia, ir šiaip norisi jaunam žmogui centre gyventi“, – sako panevėžietė Greta Kėvelaitienė.
Greta moka 115 eurų per mėnesį. Paskolos sutartį sudarė 25-eriems metams. Moteris žino, kad šiuo metu paskolų palūkanos auga, tačiau su didesne našta piniginei, augsiančiomis mėnesinėmis įmokomis jau susitaikė, planuoja taupyti.
„Laukiam iš banko informacijos. Gali ir penkiais eurais, ir penkiasdešimt eurų paūgėti. Šiaip viskas brangsta, bet tai yra pakankamai natūralus procesas. Tiesiog susiveršim pramogas tikriausiai. Galbūt pataupysi maisto produktą kokį nors“, – kalba Greta.
Kiek brangsta būsto paskolos, priklauso nuo Euribor tarpbankinės palūkanų normos, kuri šiuo metų sparčiai auga. 6 mėnesių Euribor šiuo metu siekia 6-ias dešimtąsias procento. Tai yra beveik trigubai daugiau nei liepos pradžioje.
Ir panašu, kad šis augimas nelėtės. Mat, Europos centrinis bankas pirmą kartą per 11-a metų nusprendė puse procento padidinti palūkanų normas.
„Įžengiame į zoną, kur palūkanos didės, didės nuosekliai. Pinigų nuvertėjimas reikalauja ištraukti pinigus iš rinkos, tokiu būdu didinamos palūkanos, tam kad pinigų masė sumažėtų ir tokiu būdu sumažinti infliaciją“, – komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Kiek konkrečiai padidės kiekvieno lietuvio būsto paskolos mėnesinė įmoka priklauso nuo paskolos sumos bei sutarties sąlygų. Daugiau reikės mokėti perskaičiavus palūkanas, kai bankas pritaiko naują Euribor dydį.
„Jeigu paimtumėm 100 tūkstančių eurų paskolos sumą, tai žmogus, prie jo maržos prisidės 0,25 procento tai jo įmoka keisis 13-a eurų per mėnesį, kas yra 156 eurai per metus. Jeigu pokytis būtų 0,5 procento, tokiu atveju įmoka per mėnesį kiltų 26-iais eurais ir per metus tai būtų 312 eurų“, – aiškina būsto paskolų konsultantė Justina Skorupskienė.
Ekonomistai prognozuoja, kad Euribor ir toliau augs.
„Palūkanos nepaisant to, kad jos didės, bet jos didės labai, labai palengva, labai po truputį“, – tvirtina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Galbūt žmonėms atrodė, kad nulinės palūkanos gali būti amžinai, bet tiems žmonėms, kurie taupė, tos nulinės palūkanos nepatiko, todėl, kad tai reiškia, kad tavo santaupos nuvertėja. Tai reiškia, kažkuriai daliai visuomenės, tai bus gera žinia, indėliai vėl pradės uždirbti palūkanas“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Nors anksčiau, kai Euriboras buvo neigiamas ir jo mokėti nereikėjo už 30 metų 100 tūkstančių eurų paskolą per mėnesį reikėjo pakloti 314 eurų, Euriborui užkopus iki 1 procento, per mėnesį teks mokėti 358. Pasiekus 2 procentus – 406 eurus, tokiu atveju per metus galima papildomai primokėti ir daugiau nei 1000 eurų.
Tiesa, ekonomistai mato ir didesnių iššūkių. Esą kylant palūkanoms, tiesiog pasiskolinti bus sunkiau.
„Finansuotojai apskritai gali neskolinti pinigų, nes Eurozonoje mes matome akivaizdų ekonomikos sulėtėjimą. Eurozonos vartotojų pasitikėjimas yra pats mažiausias per visą istoriją“, – teigia A. Izgorodinas.
Specialistai vis garsiau kalba apie artėjančią recesiją, ekonomikos nuosmukį Europoje, kurį gali sukelti nesibaigiantis karas Ukrainoje, ypač Vokietijai skausminga dujų krizė.
„Kas liečia žmones, kurie turi įsipareigojimų, kurie turi išsileidę pinigus ir neturi santaupų, tai gręsianti recesiją yra problemą, nes gali būti darbo vietų problemų, kitas dalykas, reikės mokėti už paskolas daugiau“, – kalba M. Dubnikovas.
„Jeigu išsipildytų tas atšiauriausias scenarijus ir dujų pasiūla būtų gerokai prislopusi, Vokietija būtų priversta stabdyti ilgiems laikotarpiams savo pramonės sektorių, tai recesija ištiktų reikšminga ir tas poveikis nuvilnytų ir per kitas euro zonos valstybes“, – aiškina ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tiesa, Lietuvos valdžia blogus ženklus vertina pozityviau. Esą liūdniausias ekonominės raidos scenarijus gali ir neišsipildyti.
„Dar kol kas nei vienas prognozuotojas, įskaitant ir tą patį Lietuvos banką ir finansų ministeriją, neturi kaip pagrindinio scenarijaus, kuris numato recesiją. Lietuvos ekonomika yra daug atsparesnė negu buvo prieš keliolika metų, kai buvo ana krizė, tada iš ekonomikos išėjo oras per tą laiką prisikaupęs“, – sako I. Šimonytė.
Lietuvos banko skaičiavimais – vidutinė negrąžinta būsto paskola Lietuvoje siekia apie 50 tūkstančių eurų. Vidutinė įmoka – 230.
