Pačių brokerių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni šį mokestį vadina neteisėtu ir prašo gyventojų papildomai brokeriams nemokėti. Tuo metu kiti nemato nieko blogo, kad nuomininkas susimoka radęs tinkamą būstą.
Iš karto – virš tūkstančio eurų
Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Jurgita (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad neseniai išsinuomojo butą.
„Iš senojo buto turėjau išsikraustyti, nes savininkė nusprendė jį parduoti. Apie tai ji man pranešė prieš pusmetį. Jau metų pradžioje ėmiau dairytis kito buto, skelbimų buvo pakankamai, tad iš karto išsinuomoti ir neskubėjau.
Tačiau vasarį Ukrainoje prasidėjęs karas viską pakeitė. Vos per mėnesį butų nuomai nebeliko, kainos ėmė kilti. Negana to, tokiu pačiu greičiu ėmė kilti ir tarpininkavimo mokesčiai, kuriuos reikia susimokėti, jeigu butas man tiks“, – pasakojo mergina.
Pasak jos, daugelis brokerių prašė susimokėti 300 eurų.
„Tokią sumą ir aš sumokėjau. Buto nuoma siekia 500 eurų. Jo savininkas paprašė tokio paties dydžio užstato. Tad iš karto turėjau sumokėti 1300 eurų. Tai tikrai nemaža suma. Teko išleisti dalį santaupų.
Viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama, kad tarpininkavimo mokestis yra neteisėtas ir nuomininkai neturi jo mokėti. Tačiau realybė visai kitokia. Jeigu aš nesutinku mokėti, atsiras, kas sumokės. Tad nuomai būsto ieškantys žmonės šiuo metu tiesiog neturi kitos išeities“, – skundėsi Jurgita.
Ji tikino, kad daugelis brokerių naudojasi susidariusia padėtimi.
„Dar sausio mėnesį daugelis prašė 200 eurų dydžio tarpininkavimo mokesčio. Šiandien jis perpus didesnis ir siekia 300 eurų. Kažin, jeigu staiga sumažėtų žmonių, norinčių nuomotis butus, koks tada būtų tarpininkavimo mokestis“, – svarstė mergina.
Tarpininkavimo mokestį vertina teigiamai
Lietuvos nekilnojamo turto brokerių asociacijos vadovas Giedrius Pavilionis sakė, kad įstatymais nėra nustatyta, koks turėtų būti brokerio komisinis mokestis. Kiekvienas brokeris pats nusistato savo įkainius.
„Tačiau problemų todėl ir kyla, nes nėra vienodos ir visiems suprantamos tvarkos.
Tie brokeriai, kurie sako, kad komisinį mokestį turėtų mokėti būsto savininkai, jie tikriausiai lygiuojasi į Europos šalis. Jos turi būtent tokį modelį, kai brokeriui moka būsto savininkas. Tačiau yra šalių, kur už būstą moka abi pusės. Būna tokių atvejų, kai brokerio paslaugas užsisako ir pats nuomininkas, tada jis ir turi mokėti brokeriui už paslaugas“, – komentavo asociacijos vadovas.
Pasak jo, jeigu brokeris prašo komisinio mokesčio, jis turi užtikrinti, kad nuomininkas nebus apgautas.
„Brokeris turėtų peržiūrėti visus dokumentus ir paruošti sutartį, kuri nebūtų paruošta tik būsto savininko naudai. Tad brokerio paslauga naudinga ir nuomininkui“, – teigė G. Pavilionis.
Anot jo, tarpininkavimo mokestį lemia bendra kainų augimo tendencija.
„Viskas brangsta. Be to, šiuo metu nuoma užsiimantys brokeriai yra labai užimti. Tai irgi prisideda prie tarpininkavimo mokesčio augimo. Taip pat įtaką daro ir nuomos kainų augimas. Kuo brangiau butas išnuomojamas, tuo didesnį komisinį mokestį brokeris bando išsiderėti.
Įvedus eurą tarpininkavimo mokestis nuomininkui siekė 150–200 eurų. Nuo to laiko mokestis nesikeitė. Tad logiška, kad jis padidėjo. Tačiau yra brokerių, kurie iki šiol nepakėlė tarpininkavimo mokesčio ir jie siekia 200 eurų ar mažiau“, – tikino G. Pavilionis.
Tarpininkavimo mokestį kritikuoja
Bendrovės „Capital“ brokeris Ignas Zabarauskas sakė, kad jo atstovaujamojo įmonės tarpininkavimo mokesčio nuomininkams nėra.
„Neteisinga, kad nuomininkas turi apmokėti brokerio paslaugas. Juk paslauga suteikiama buto savininkui, jis ir turėtų už ją mokėti. Tad tarpininkavimo mokesčiai nurodyti skelbimuose prieštarauja logikai. Juk skelbimą perskaičiusiems nuomininkams brokeris niekuo nepagelbėjo.
Tai būtų tas pats, jeigu už advokatą mokėtų, ne tas žmogus, kuris jį pasamdė, bet kita pusė. Juk jeigu užsisakei paslaugą privalai už ją ir mokėti“, – komentavo NT brokeris.
I. Zabarauskas svarstė, kad tarpininkavimo mokesčiais bando pasipelnyti mažesnių įmonių brokeriai.
„Galbūt jie nesugeba parduoti savo paslaugų būstų savininkams, tad pasirenka paprastesnį kelią ir ima mokestį iš nuomininko, kuris neturi kito pasirinkimo. Jeigu jis nori būsto turi susimokėti“, – teigė NT brokeris.
Jis tikino, kad jau keletą metų bandoma keisti šią nusistovėjusią tvarką.
„Savo nuomos skelbimuose akcentuojame, kad nėra taikomas tarpininkavimo mokestis. Dėl to mūsų klientų butai iš karto tampa patrauklesni nuomininkams. Dažniausiai, kai žmonės skambina dėl butų nuomos iš karto klausia apie tarpininkavimo mokestį ir nustemba, kad jis nėra taikomas.
Taip pat reikėtų teisinio reguliavimo. Tačiau kol kas brokerių veikla apskritai nėra teisiškai reguliuojama“, – sakė I. Zabarauskas.
