Nors mūsų politikams pavyko prisikviesti tiek vokiečių karius, tiek ir vokiečių ginkluotės gamintojus, tarpusavyje partijoms sutarti dėl gynybos finansavimo vis dar sekasi sunkiai. Nors Vyriausybė pritarė mokesčių didinimui jau nuo kitų metų, patys valdantieji pripažįsta, kad artimiausiomis savaitėmis Seime laukia didelės batalijos.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vokietijos gynybos pramonės milžinas „Rheinmetall“ pagaliau pasirašė investicinę sutartį su Lietuva. Tai reiškia, kad būsimai 155 milimetrų sviedinių gamyklai Lietuvoje beliko tik suderinti detales.
Tiesa, kol kas konkreti vieta, kur vokiečiai statys gamyklą, nėra aiški, bet greičiausiai tai bus Baisogala Radviliškio rajone. Statybos turėtų prasidėti jau spalį. O investicinėje sutartyje numatyta, kad vokiečiai į fabriką investuos apie 180 milijonų eurų. Vokiečiai planuoja įdarbinti apie pusantro šimto žmonių. Tiesa, dar neaiškūs Lietuvos įsipareigojimai.
„Galima sakyti, kad tai prisideda prie mūsų šalies saugumo? — Be abejo, be abejo prisideda. Tai rodo, kad Vokietija investuoja į mūsų regioną, tai reiškia, kad vakarų Europa nesiekia nuolaidžiauti Putinui. Dar ir vakar Scholzas pasisakė, kad Rusija nesvajotų apie Baltijos valstybes“, – sakė atsargos karininkas Vaidotas Malinionis.
Siūlomą paketą kritikuoja visi
Gamykloje bus gaminami 155 milimetrų artilerijos sviediniai – juos naudoja ir Lietuva, o jų poreikis karo metu itin didelis. Ir nors dėl šios investicijos galima pasidžiaugti, dėl politinių batalijų viskas kiek liūdniau. Liko vos mėnuo, kad būtų priimti sprendimai dėl didesnių mokesčių, iš kurių krašto apsaugai bus surinktas 3 procentų BVP dydžio finansavimas.
Bet Finansų ministerijos pasiūlytą paketą kritikuoja visi, kas netingi. Net ir valdančiosios koalicijos partneriai.
„Turbūt rinkiminiai metai ramybės neprideda ir susitarti rinkiminiais metais yra šiek tiek sunkiau, negu paprastai“, – svarstė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministrė siūlo 1 procentu didinti pelno mokestį įmonėms, taip pat atsisakyti kai kurių pelno mokesčio lengvatų. Siūlymų pakete taip pat akcizų alkoholiui, tabakui ir degalams spartesnis kėlimas, metams pratęstas bankų solidarumo mokestis, taip pat ir planas iš draudimo bendrovių surinkti papildomus 100 milijonų.
„Dabartiniai pasiūlymai atrodo šiek tiek chaotiškai. Visų pirma mes išskiriame keletą sektorių, kurie turi mokėti didesnius pelnus, mes matome daug mokestinių pasiūlymų, kurie susiję su vartojimo mokesčių padidinimu, tai iš esmės kol kas, man atrodo, tai yra pasiūlymų kratinys“, – kalbėjo „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Raudona linija – akcizai degalams
Vis tik pirmadienį Vyriausybei susirinkus svarstyti šio paketo, didesnių ginčų išvengta. Nors Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir išsakė savo požiūrį, su kuo nesutinka, o tokių punktų ne vienas, bet lėkštės, kaip kadaise sakė premjerė – nedužo. Jų daužymas keliasi į Seimą, kur turės būti priimti galutiniai sprendimai.
„Dėl ko sutarta, tai tas judės tikrai sklandžiai, o jau visa kita priklausys nuo įsiklausymo vieni kitų“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
A. Armonaitė sako, kad raudona linija laisviečiams yra akcizai degalams. Nors konservatoriai siūlo akcizus degalams kelti 6 centais, bet pridėjus ir anksčiau suplanuotą akcizo kėlimą kitais metais benzino litras brangtų 9, o dyzelino net 16 centų.
Tai gali iš tiesų, paspartinti infliaciją, ir tai gali pereiti į įvairių kitų prekių kainas, ypatingai, jeigu matysime energetikos kainų augimą“, – sakė A. Izgorodinas.
Teigia, kad sektorinis požiūris priešina
Prieš siūlymą papildomai apmokestinti draudimo kompanijas šiaušiasi patys draudikai. Iš jų valdžia ketina surinkti po 100 milijonų kasmet.
„Mes manome, kad sektorinis požiūris supriešina ir yra ydingas ir tai pačiai investicinei aplinkai, ir manome, kad gynyba tai yra vis dėl to, platesnės visuomenės klausimas“, – teigė Draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Nepatenkinti ir rekordinius pelnus fiksavę bankai, kad solidarumo mokestį valdantieji nori pratęsti dar metams. Iš jo kitais metais tikisi 60 milijonų.
„Pati solidarumo įmoka, kažkaip finansinio stabilumo nepaveiktų, nemanau, kad turėtų reikšmingą poveikį investicinei aplinkai, bet tas neapibrėžtumas, ir tai kad gali atsirasti gana greitai siūlymai, jis tikrai neprisideda prie mūsų tos jurisdikcijos palankesnio vertinimo“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Nepajėgia išaiškinti, kodėl reikia didinti mokesčius
Faktas kaip blynas – praėjo pustrečių metų nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, bet politikai vis dar tariasi. Tarėsi net pusmetį, rinkosi ne kartą ir pas premjerę, kad sutartų, kokius mokesčius didinti. Bet susitarti nepavyko.
„Kiekviena partija gali turėti savo preferencijų apmokestinant ar ūkininkų dyzeliną, ar savivaldybių pajamas, ar pelną daugiau, tačiau pateiktas pasiūlymas tas, kuris sulaukė plataus palaikymo. Kadangi kitiems pasiūlymams plataus palaikymo Seime nėra“, – sakė G. Skaistė.
V. Malinionis sako, kad politikai kol kas nepajėgia žmonėms išaiškinti, kodėl reikia didinti mokesčius. Dėl to ir vyrauja politinis chaosas.
„Žmonės nori būti saugūs, tai reikia labai gerai išaiškinti, kad jeigu jūs pvz. mokėsite 1 centą nuo savo euro, gebėsime apsiginti vieni keturias dienas. O jeigu mokėsite 4 arba 5 centus, nuo vieno euro, gebėsime apsiginti ir mėnesį, o gal ir du. Tai bus didelis skirtumas“, – teigė atsargos karininkas.
Mokesčių didinimas Seime turi būti priimtas iki liepos, kad galėtų įsigalioti jau nuo kitų metų. Tik dėl draudimo sutarčių apmokestinimo nutarta diskusijoms pasilikti laiko iki metų galo.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje