Devyniasdešimt ketverių metų prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Santaros klinikų šeimos medicinos centre jau gavo pirmąją vakcinos nuo koronaviruso dozę. Skiepytis buvo atvykęs ir profesorius Vytautas Landsbergis.
Visi jie, kaip ir kiti Santaros klinikose skiepijami senjorai, gavo „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakciną. Skiepo momentą būti filmuojamais nenorėjo nė vienas iš buvusių šalies vadovų. Visgi Adamkus sutiko pasidalinti įspūdžiais – skiepytis neva baisu nebuvo.
„Aš galvoju, kad gripo skiepijamas daugiau jaučiamas nei šitas. Jokių abejojimų nėra, tai yra būtinybė. Ir džiaugiuosi, kad turime galimybę skiepais aprūpinti visą Lietuvą ir kuo greičiau, tuo geriau“, – sako Prezidentas Valdas Adamkus.
Santaros klinikose per šiandieną paskiepyta daugiau kaip 200 senjorų. Pasak vidaus diagnostikos skyriaus vedėjos, jei asmuo jaučiasi prastai, yra peršalęs, tuomet skiepas žmogui atidedamas. Taip pat gydytoja perspėja, kad po antrosios vakcinos dozės dažniau pasitaiko ir vietinės reakcijos į skiepą, gali pakilti temperatūra, laužyti kaulus.
„Ypatingai po antrojo skiepo rekomenduojame, kad pacientai turėtų namuose paracetamolio, jeigu kartais pakiltų temperatūra, atsirastų skausmas didesnis. Kad nereikėtų vidury nakties ieškoti pagalbos. Be abejo, susisiekti su savo gydytoju, jei kažkas rimtesnio atsirastų“, – pasakoja Santaros klinikų vidaus diagnostikos skyriaus vedėja Aušra Marcijonienė.
O naujausias Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad skiepytis nuo koronaviruso Lietuvoje sutiktų beveik du trečdaliai žmonių – 64 procentai arba du iš trijų šalies gyventojų. Jie žada skiepytis, mat bijo susirgti. O neapsisprendusių dėl skiepo yra 16 procentų. 10 procentų respondentų sako, kad greičiausiai nesivakcinuos, dar tiek pat yra visiškai tikri, kad nesivakcinuos:
„Pats ne, mano kūnas yra, kol gyvas būsiu nesiskiepysiu, nenusiteikęs. “
„Būtų geriausia, kad duotų pasirinkti, kokį nori skiepą. „Pfizer“ geriausia būtų vakciną.“
„Planuoju vien todėl, kad noriu išvažiuoti. Jeigu nesiskiepysiu, negalėsiu išvažiuoti.“
„Galvoju, kad reikia žiūrėti į mokslą, o ne į gandus visokius.“
„Visi skiepysis ir mes pasiskiepysime. Visi pasitiki ir mes turime pasitikėti.“
„Manau, kad skiepai gali padėti suvaldyti visą šitą pandemiją.“
„Jei nėra pasirinkimo, tai koki skiepai čia dabar? Perka kuo pigesnius, kur lengviau gauti.“
Maža to, tyrimas atskleidė, kad skiepytis labiau nori vyrai nei moterys. Iš tų, kurie tvirtai apsisprendė vakcinuotis – daugiausia aukštą išsilavinimą turinčių respondentų.
„Tarp greičiau neapsisprendusių žemesnio išsimokslinimo, mažesnių miestų gyventojai. O tarp tų, kurie visiškai nesiskiepys – kiek daugiau yra moterų“, – teigia „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Tarp tų, kurie sako greičiausiai skiepysis yra daugiau vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojų – 46-65 metų. O tarp neapsisprendusių asmenų didžiausią dalį sudaro jaunimas iki 25 metų:
„Kol kas tikrai atidėsiu, atidėsiu, nes aš bijau tų šalutinių poveikių. Jie bus be abejonės.“
„Paprasčiausiai labai greitai ta vakcina, nepasitiki žmonės, aš irgi abejoju kažkur.“
„Tie vadinami antivakseriai formuoja nuomonę, pažiūrėkite, kiek feisbuke tokių. Aš būtinai skiepysiuos.“
Paaiškėjo ir priežastys, kodėl žmonės nenori skiepytis. Net trečdalis respondentų pareiškė bijantys būti bandomaisiais triušiais. Ketvirtadalis nepasitiki vakcina ir dar tiek pat nerimauja dėl šalutinio poveikio, kuris gali pasireikšti po skiepų. Santaros klinikų medicinos direktorius Valdas Pečeliūnas ramina gyventojus, kad visos vakcinos yra saugios ir efektyvios.
„Kuo ta imuninė reakcija stipresnė, tuo paprastai imuninis atsakas susidaro geresnis. Tai Covid tikėtina imuninė reakcija į vakciną yra ganėtinai išreikšta, bet vėlgi šitų ir vakcinų efektyvumas yra labai didelis. O jeigu nesiskiepijame, tai labai didelė tikimybė, kad susirgsime, tada pasekmės neprognozuojamos“, – kalbėjo medicinos direktorius Valdas Pečeliūnas.
„Vakcinos – mūsų kelias į keliones, mūsų kelias į šeimos susibūrimus, į apsikabinimus, į susitikimus bendravimą, į sportavimą. Ir į visą laisvę, kuria mėgavomės ir buvome taip smarkiai pripratę“, – sako viceministrė Živilė Simonaitytė.
Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad prievarta žmonių skiepytis nevarys, tačiau švies ir komunikuos apie skiepų naudą reklaminėmis kampanijomis. Tokią jau pradėjo sostinė, kuri kviečia vilniečius pasiraitoti rankoves ir grįžti į normalų gyvenimą. Viešinimo kampaniją inicijuos ir sveikatos apsaugos ministerija.
„Tikiu, kad mūsų visuomenė yra brandi ir kad mes susitartume, siektume tam tikro tikslo visi kartu kaip komanda, o ne dėl to, kad kažkas laiko prievartinį ginklą įrėmęs į nugarą ir liepia kažką daryti“, – pasakoja Ž. Simonaitytė.
O štai kai kurie šalies medikai nuogąstauja, kad tvirtos nuomonės dėl skiepo neturintys asmenys šeimos gydytojams praneša atvyksiantys skiepytis, tačiau nurodytu laiku taip ir nepasirodo. Tokie neapsisprendėliai dvejoja, persigalvoja, nori pasirinkti kitą vakciną. Tiesa, ministerijos teigimu, net ir šiems gyventojams, po kurio laiko ir vėl turi būti pasiūlyta galimybė vakcinuotis.
„Jie gavę žinutę, dalis iš jų neatvyksta. Vadinasi, mes jau esame atsišaldę vakciną, jau laukiame, jiems skirtas laikas ir jų sprendimas neatvykti mums irgi kainuoja laiką ir pinigus“, – teigia Pacientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus vadovė Loreta Marmienė.
Tuo metu Jungtinėse Valstijose taikomas griežtas modelis, jei asmuo neatvyksta skiepytis – jis išbraukiamas iš skiepų sąrašo.
