Į klausimą „Ar Jūs nusiteikęs(-usi) skiepytis Europos sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19, kai turėsite tokią galimybę?“ iš 1015 respondentų „tikrai taip“ atsakė 41 procentas, „greičiau taip“ – 23 procentai.
Neapsisprendę teigė esantys 16 procentų, „greičiau ne“ ir „ne“ atsakė po 10 proc. respondentų.
Apklausa taip pat parodė, kad norą skiepytis labiausiai lemia baimė susirgti koronavirusu ir užkrėsti aplinkinius bei tikėjimas, kad vakcina yra vienintelis ir efektyviausias būdas kovojant su šiuo virusu.
Dvejojantys ir apsisprendę nesiskiepyti dažniausiai sakė, jog nenori tapti „bandomaisiais triušiais“, bijo šalutinio poveikio.
„Džiugina tai, kad beveik du trečdaliai šalies gyventojų suvokia vakcinų teikiamą naudą. Siekiant neapsisprendusiems žmonėms suteikti daugiau informacijos apie vakcinas, išsklaidyti visas baimes ir abejones, turėjome išsiaiškinti, kas žmones neramina, kodėl jie dvejoja, kokie pagrindiniai klausimai jiems kyla. Ši informacija padės mums informaciją viešinti kryptingai“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Atliekant tyrimą, buvo siekiama išsiaiškinti žmonių nuostatas apie vakciną nuo koronaviruso ir apie patį virusą.
Įsitikinimas, kad vakcina yra gera, bet trumpas jos išbandymo laikas, kelia nuogąstavimų 60 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 44 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad nuo vakcinos sukūrimo praėjo per mažai laiko, kad ja būtų galima skiepyti žmones.
Rezultatai taip pat atskleidė, kad didžiausią įtaką gyventojų nuostatoms dėl vakcinų nuo COVID-19 turi viešumoje pasisakančių šios srities mokslininkų ar ekspertų komentarai – tai nurodė 62 proc. respondentų. 47 proc. apklaustųjų įtaką daro viešumoje pasisakantys gydytojai, o 33 proc. gyventojų svarbiausios tik jų asmeninės žinios.
„Vakcinacija aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui, todėl natūralu, kad viskas, kas svarbu tampa įvairių diskusijų, interpretacijų ir netgi sąmoningų manipuliacijų taikiniu. Šiandien, rodos, visi turi nuomonę apie vakcinas, tad tyrimu siekėme objektyviai pamatuoti visuomenės nuotaikas, įvertinti ore sklandančių motyvų, nuogąstavimų, baimių ar netgi sąmokslo teorijų „svorį“, – sako „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ sausio 25–vasario 7 dienomis apklausė 1015 respondentų iš visos Lietuvos, kuriems buvo nuo 18 iki 75-erių. Statistinė apklausos paklaida siekia iki 3,1 procento.
Apklausoje taikytas kombinuotas tyrimo metodas, pusę respondentų apklausiant telefonu ir pusę – internetu.
