Žemės ūkio technikos ir automobilių detalių prekybos įmonėje dirba 40 žmonių. Bendrovėje keletas darbuotojų jau persirgo koronavirusu, tad įmonė labai saugojasi, kad tai nebepasikartotų – patalpas dezinfekuoja, o kas gali, dirba iš namų. Įmonės vadovas sako, kad atnaujinus veiklą mielai profilaktiškai testuotų visus darbuotojus.
„Jei darbuotojas suserga, didelė našta, kai jis užkrės ir sustos procesas įmonėje“, – sako įmonės direktorius Robertas Matijošaitis.
O štai smulkiems verslininkams pustuščiame Panevėžio turguje testai nerūpi. Jie skundžiasi pirkėjų trūkumu ir prašo Vyriausybę greičiau atšaukti karantiną, kad turėtų pajamų. Žmonės sakosi esantys sveiki ir testuotis nemato reikalo, nors Vyriausybė žada dalį testų išlaidų kompensuoti:
„Pasakysiu Vyriausybei – jūs paleiskite verslus, jie patys užsidirbs. Tie 12 eurų – juokas.“
„Aš prasirgusi esu, dabar rami ir dirbu.“
„Geriau Vyriausybė leistų visiems dirbt, patys užsidirbtų ir pasidarytų tuos testus, kam reikalinga, jei matytų, kad reikia.“
„Čia pinigų mėtymas, neapgalvota, nuleidžia įstatymą, o jo net nesvarsto. Tuščias dalykas.“
Šalyje veiklą atnaujinant vis daugiau parduotuvių ir grožio salonų, ir daugėjant koronaviruso atvejų, Vyriausybė ragina kuo daugiau darbuotojų testuotis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria 30 mln. eurų iš antrojo pagalbos paketo greitųjų testų kompensacijoms ir viliasi, kad jų užteks 100 tūkstančių darbuotojų profilaktiškai testuoti po kartą per savaitę ateinančius tris mėnesius. Paramą ministerija skirs individualiai dirbantiems verslininkams, taip pat smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių veikla buvo apribota per antrą karantiną.
„Labai svarbu reguliarumas, nuolat testuoti darbuotojus. Mes tam skiriame 30 mln. eurų, vieno testo kompensacija yra 12 eurų“, – pasakoja ministrė Aušrinė Armonaitė.
12 eurų kompensaciją ministrė žada už kiekvieną greitąjį antikūnų ir antigenų testą, tad vienas kas savaitę besitestuojantis darbuotojas už tris mėnesius sulauks 144 eurų kompensacijos. Jei pirmasis antikūnų testas parodys, kad darbuotojas jų turi, daugiau testuotis nebereikės, jis bus laikomas atspariu koronavirusui. Tačiau aiškėja, kad ministerijos siūloma kompensacija nepadengs visos testo kainos, mat jie sveikatos priežiūros įstaigose kainuoja apytikriai nuo 15 iki 30 eurų.
„Iždas, kurį valdome, yra ribotas, skiriame priemonei 30 mln. eurų. Jei galėtume daugiau, kompensuotume daugiau. Prašau gydymo įstaigas konkuruoti tarpusavyje dėl kainų ir pasiūlyti draugišką kainą verslams. Tikimės, kad čia suveiks konkurencija ir gaus prieinamiausią kainą“, – teigia A. Armonaitė.
„Manau, ministerija pasižiūrėjo, kiek turi pinigų, pasidalijo, kiek žmonių galėtų testuotis. Esminis dalykas, kad periodiškai kokiam laikui galėtų kompensuoti“, – kalbėjo Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius.
Nors grožio salonų darbuotojai profilaktiškai testuotis irgi neskuba, asociacija viliasi, kad žadamos kompensacijos paskatins testuotis.
„Atsakingi verslai tą jau daro. O jei yra pavieniai, kurie nereagavo į testavimus, manau, atsiras norinčių, kad apsigintų prieš nusistovėjusią tvarką. Kad grožio salonai yra Covid židiniai, mes nenorime šitos etiketės“, – sako Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė.
Tie verslininkai, kurie nuspręs darytis greituosius antikūnų ir antigenų testus ir norės gauti kompensacijas, turi pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su ja pasirašyti sutartį ir rinkti apmokėjimo už tyrimus kvitus ir sąskaitas faktūras. Testus medikai žada daryti ne tik savo įstaigose, bet ir atvažiuoti pas klientus.
„Greitieji testai atliekami paprasta procedūra. Atvažiuoja darbuotojai į įmonę ir gauna atsakymus“, – pasakoja Sveikatos priežiūros įstaigų atstovas Laimutis Paškevičius.
Norintys kompensacijų verslininkai kovo pabaigoje galės teikti paraiškas Invegos internetiniame puslapyje, o kompensacijos bus skiriamos už testus, atliktus nuo vasario 23 iki gegužės 31 dienos. Tiems, kas dalyvaus šioje programoje, ekonomikos ir inovacijų valdininkai sukūrė net specialų lipduką.
„Kviečiame verslus pasisakyti, kad jie rūpinasi savo darbuotojais ir klientais. Užsiklijuoti lipduką ant durų, vitrinoje, kitur, kur yra įėjimas“, – teigia A. Armonaitė.
