Vilnietis Aleksandras dega žvakutę ant uošvės kapo. Kartu su žmona Laima šį kartą pasirinko žvakių įdėklus, jie pigesni, mat visos žvakės šiemet gerokai brangesnės. Tad tenka ieškoti pigesnių variantų.
„Anksčiau buvo pigiau. Gal, man atrodo, jeigu be akcijų, tai eurų pabrango, daugiau netgi“, – sako Laima.
Ir nors žvakutės pabrango, šeima bent po vieną žvakę artimiesiems tikrai degs.
„Aišku su žvakute eisim, kaip ten bebūtų, pirksim. Čia galima mažiau pavalgyti, mažiau išgerti“, – kalba Aleksandras.
Laima puikiai atsimena laikus, kai į kapines nešdavosi vaškines žvakutes, tačiau brangstant parduotuvinėms, bažnytinės irgi ne išeitis.
„Jeigu lyja, vėjas, tai ir nedega tada. Atvažiuodavom į kapines, deginom žvakes, ir paskui laikėm, kol sudegs“, – prisimena Laima.
O štai vilniečiai senjorai Veronika ir Pranas rado alternatyvą – žvakes perka ir pigesnes, ir dar dairosi, kad ne taip kenktų aplinkai.
„Turim stiklinius flakonus, mes jų neišmetam, ir kitiems, ir kitiems, ir kitiems metams naudojam. Ir vaškines įdedam, bet daugiausiai perkam bažnyčioje Carito, ten be jokių plastmasinių, įdedam į flakoną“, – tvirtina Veronika.
Jau apie trisdešimt metų žvakes ir puokšteles prie kapinių parduodanti Genovaitė nesistebi – žmonės ieško išeičių, mat ir puokštelės ir žvakutės šiemet tikrai trečdaliu brangesnės nei ankstesniais metais. Ir štai pavyzdys...
„Va šitos didelės. – Po kiek? – Buvo po eurą, dabar veža po 1,75, pardavinėjam po 3.“
Ir paaiškina pardavėja, kas užkelia kainas.
„Ryšium su karu, kadangi Ukrainoje stiklas, parafinas“, – sako žvakių pardavėja Genovaitė.
Ir keliauja šios žvakutės iš Lenkijos, sako Genovaitė. Lietuviškų, anot moters, tiekėjai jai net nebeveža. Moteris prognozuoja, kad šiemet pelnas bus per mus mažesnis nei pernai, nes perkančiųjų bent kol kas nėra. Dažnas, kaip sako prekybininkai, žvakių dairosi ne prie kapinių, o traukia į parduotuves. Nors ir čia žvakutės taip pat brangesnės nei pernai.
„Skirtingai nuo įvairaus tipo, pabrango nuo 11 procentų iki 23 procentų. Gamintojai mums indikuoja, kad pakilo energetikos kainos, logistikos kainos, darbo kaštai, esminiai tie elementai. Kurie turbūt brangina visą produkciją“, – teigia „IKI“ atstovė Vaida Budrienė.
Tad prekybininkai sako žmones viliojantys akcijomis. O štai dvasininkai prašo – kad ir kiek žvakė kainuotų, nebūtina jomis nukrauti kapų.
„Kartais kitą kartą lenktynės tokios matosi. Čia truputėlį tokio didumo, kitas kitokio. Bet čia tik mums, mirusiąjam nėra jokio jokio skirtumo“, – sako Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.
Visų Šventųjų dieną ir per Vėlines svarbesni, kaip sako vyskupas, kiti dalykai.
„Ir va čia reikalinga mums, pirmiausia, už mirusius melstis. Kai mes branginame gyvą žmogų, kai mes jį sveikiname, mes jį prisimename, aplankome, parašome žinutę, taip ir su iškeliavusiais reikalingas ryšys. Jis nenutrūksta. Tas ryšys gražiausias yra maldoje“, – kalba L. Vodopjanovas.
Pagalvoti apie aplinkos teršimą žmones ragina ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas. Jis sako, kad kasmet po Vėlinių mato, jog žmonės vis dar linkę moti ranka į prašymus nemesti į mišrias atliekas plastiko ar stiklo žvakelių. Be to, dažnas klaidingai mano, esą stiklinė ar plastiko žvakelė bus sėkmingai perdirbta.
„Tai yra parafinas, paprastas plastikas. Sunkiai ištraukimas, sunkiai perdirbamas. Jeigu nusipirkom ir galvojam, kad kažkas perdirbs, tai iš tiesų taip nėra. Patenka į perdirbimo įrenginius, bandoma perdirbti, galų gale nukeliauja į sąvartynus, didelė masė, nes tas stiklas sudėtingas perdirbti“, – tvirtina direktorius Tomas Vaitkevičius.
Tad geriau laikytis taisyklės – mažiau yra daugiau, ir rinktis daugkartinio naudojimo žvakes su įdėklais. Jos esą mažiau kenksmingos aplinkai. O dar geriau, jeigu išliksime originalūs, ir į kapines atsinešime savo lietą vaškinę žvakelę.
