Nepasikeitus ekonominėms sąlygoms, jau po poros mėnesių gali pasipilti žvejybos įmonių bankrotai, rašo „Respublika“.
„Palinkėkit lengvos mirties“, - taip žvejų padėtį „Respublikai“ komentavo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovas Algirdas Aušra.
Į artėjantį rudenį žvejai žiūri su viltimi ir nerimu. Nors vakar oficialiai įsigaliojo draudimas Baltijos jūroje žvejoti menkes, padėtį kiek gerina kol kas neblogi žvejybos rodikliai. Tačiau jau rudenį žvejams gali tekti atsisakyti verslo.
Prie vilkikų ir traktorių neprisidės
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Alfonsas Bargaila „Respublikai“ teigė, esą žvejai remia šiandienos protesto akciją, organizuojamą nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“, palaikomi ir rugpjūtį protestą planuojantys žemdirbiai. Tačiau nei prie pirmojo, nei prie antrojo protesto žvejai jungtis nežada.
„Draudimas žvejoti menkes seniai patvirtintas, žvejai tą žino. Remontuosim laivus ir ruošimės žvejybos sezonui, - žvejų planus artimiausiems dviem mėnesiams aiškino A.Bargaila. - Pritariame toms akcijoms, kurios vyksta Lietuvoje ir pasaulyje“.
Pasak jo, šiuo metu žvejyba beveik neatsiperka. „Kadangi už degalus nemokame nei akcizo, nei PVM, mums tokie sprendimai (pvz., atšaukti ar sumažinti degalų akcizą - aut. past.) reikšmės neturi. Mums turi būti numatytos kompensacijos, galbūt iš valstybės biudžeto, bet abejoju, ar tai bus priimtina Vyriausybei“, - svarstė pašnekovas.
Tikisi didesnės kvotos
A.Bargailos teigimu, žvejai viliasi, kad kitąmet rytinėje Baltijos jūros dalyje bus padidinta menkių žvejybos kvota. Tikimasi ir daugiau palankių Briuselio sprendimų.
„Menkių ištekliai padidėjo. Kapitonai, grįžę iš jūros, sako, kad jeigu nesiimsime priemonių, prarasime vieną rūšį žuvies - strimeles arba šprotus, kadangi didesnis menkių kiekis naikina kitas žuvis“, - tęsė pašnekovas.
Pasak jo, Briuseliui jau dabar siūloma menkių žvejybos kvotas rytinėje Baltijoje kilstelėti 15 proc. Vakarinėje Baltijoje kvota veikiausiai nedidės. „Niekas dar nemirė“, - optimizmo neslėpė du trečdalius Baltijos jūros ir 40 priekrantės žvejų įmonių vienijančios asociacijos vadovas.
Protestai - galbūt rudenį
Tačiau A.Aušra, kurio vadovaujama konfederacija sugauna apie 70 proc. visos Lietuvai skirtos žuvų kvotos, optimizmu toli gražu netrykšta.
„Žvejai dar nesupranta, kad jie jau yra numirę. Jeigu nebus imtasi reguliuoti žuvies arba kuro kainas, pajamų ir išlaidų santykis reikš mirtį verslo šakai“, - tvirtino pašnekovas. Pasak jo, iki menkių žvejybos draudimo sudurti galą su galu dar buvo įmanoma, mat žuvies pagauta daug.
Tačiau rudenį, kai menkės laikysis arčiau jūros dugno ir pasikeis jų žvejybos specifika, žvejyba gali virsti grynu nuostoliu. Tuomet protestų imtis gali ir žvejai.
„Apie 70-80 proc. žuvies kainos sudarys vien kuro kaina - be algų, be remontų, be mokesčių, be nieko. Jeigu kuro kainos dar nepakils, - niūrią ateitį piešė A.Aušra. - Protestų galimybė kol kas nesvarstoma, bet viskam ateina laikas. Kai tokie procesai prasideda, jie labai sunkiai stabdomi, dėl to nenorime pradėti organizuoti protestų, kad sau ir kitiems nepridarytume problemų“.
„Bus matyti pagal situaciją“, - kolegai antrino A.Bargaila. A.Aušra prognozuoja, kad jeigu verslo sąlygos nepasikeis, jau rudenį galime sulaukti pirmųjų žvejybos įmonių bankrotų. Esą jau yra įmonių, „kurios dar nesuprato, kad yra numirusios“.
Šarūnas ČERNIAUSKAS
