Žuvinto pelkynai yra didžiausi Lietuvoje, todėl reguliariai juos šienaujant ir neleidžiant apaugti krūmais, atkuriamos ežero vertingos retų paukščių buveinės. O šiemet pelkių žolė tapo pigiu ekologišku kuru. Žuvinto biosferos rezervatas už daugiau nei pusę milijono litų įsigijo biomasės granuliavino įrangą ir ekologišku kuru apšildo rezervato patalpas.
Jau kitąmet planuojama, kad ši granuliavinmo linija gamins kurą ir vietos gyventojams.
„Šita biomasė, kurią pjaunam, vėlai rudenį netinka jokiam pašarui, jokiam gyvūnui. Buvo sugalvota, kad galima padaryti granules, iš kurių galima arba kurą, arba pakratą daryti. Linijos projektinis galingumas yra per valandą iki 500 kg granulių“, – aiškina Žuvinto biosferos rezervato projektų koordinatorius Gytis Salys.
„Pati granuliavimo idėja yra tai, kad padėtume išspręsti ne tik Žuvinto rezervato problemas, bet ir vietos gyventojams pagelbėtume, kurie savo sklypuose deklaruoja pelkes ir turi didelę problemą: ką daryti su pelkių derliumi. Mes norėsim ne tik iš gyventojų paimti ar nupirkti tą biomasę, bet taip pat ir teikti ją kurui ar pakratui“, – sako Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Kol dar nepakilo Žuvinto ežero vanduo, iškirsta ir dalis pelkių nendrių. Jos bus išvežtos į Olandiją, kur stogdengiai dengs vietos gyventojų namų stogus. Kitą rudenį iš nendrių ir Lietuvoje planuojama gaminti ekologišką kurą.
Iškertant nendrynus taip pat tikimasi išsaugoti ežero biologinę įvairovę – atviresnes vietas labiau mėgsta tilvikiniai paukščiai.
„Nori nenori šitas teritorijas reikia tvarkyti dėl to, kad meldinės nendrinukės labai sparčiai nyksta nendrynams pakeičiant viksvynus. Ir kitoms saugomoms rūšims – stulgiams, raudonkojams tulikams, griciams – gyvenimo sąlygos blogėja“, – tikina A. Pranaitis.
Žuvinte jau pasirodė ir pirmieji iš pietų sugrįžtantys paukščiai. Po kelių dienų pavasario potvynio užlietose pievose turkšis jau dabar ratus virš ežero sukantys pilkųjų žąsų būriai, pempės, vieversiai, varnėnai, didieji baubliai.
