„Sakyti, kad 2015 metais „viskas pabrango“ būtų sunku, bet ieškant blogų naujienų galima atkreipti dėmesį į tai, kad pabrango sveikesni maisto produktai (vaisiai, daržovės, žuvis), o atpigo ne tokie sveiki (riebūs ir saldūs). Šiemet nesutarimų dėl „nepatikimos statistikos“ turėtų būti mažiau, nes brangs beveik viskas“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė ekonomistas.
Prekių pigimui nėra sąlygų
Pasak ekonomisto, pernai prekių kainų mažėjimui įtaką padarė atpigusi nafta, Rusijos embargas pieno produktas bei grūdų kainų mažėjimas. Dėl tokių palankių sąlygų pasaulinėse rinkose, nebelieka erdvės dar tolimesniam produktų pigimui.
„Grūdų tolimesnio kainų pigimo tikriausiai nereikėtų tikėtis. Manome, kad naftos kainos antroje medų dalyje turėtų pradėti kilti. Taip pat vien minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) didės 17 proc., o vidutinis darbo užmokestis 6,5 proc., didės ir akcizai alkoholiui bei tabakui. Esant tokioms aplinkybėms, didėjant darbo sąnaudoms, sudėtinga tikėtis, kad nedidės kainos. Vertinant visus šiuos aspektus, prognozuojame, kad prekių kainos padidės vidutiniškai 1 proc., o paslaugų kainos – 5 proc.“, – svarsto N. Mačiulis.
Pašnekovo manymu, net jei ir žaliavų kainos išliks tokios pat, dėl prieš tai išvardintų veiksnių, bendra produkto kaina turėtų paaugti.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad viešbučių kainos nekils, ir tam neturės įtakos nei MMA, nei jokia kita priežastis. Tačiau pašnekovė pritaria, kad lėtas paslaugų kainų augimas tikėtinas. Kadangi tam įtakos turi daugybę veiksnių, tarp jų ir nauja vienkartinių pakuočių surinkimo sistema.
„Viskas priklausys nuo akcizų brangimų, taros surinkimo įkainių, to pačio MMA. Turi būti 3 – 4 faktoriai, kurie lemtų, kad kaina būtų pakeliama. Bus įdomu stebėti, kiek teks restoranai turės investuoti į taros runkimą ir alkoholio akcizų kėlimą. Kažkoks augimas matyt bus, nes tie kaštai turi kažkur nusėsti“, – sako E. Šiškauskienė.
Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė pritaria ekonomistui, kad tiek darbo užmokestis, tiek žaliavos kaina yra komponentai ir dažnai įmonės nenorėdamos didinti kainų bando iš vidinių resursų padengti. „Viskam ateina ribos, sunku pasakyti ar tikrai didės, bet tai neturėtų būti masinis reiškinys. Kiekviena įmonė pagal savo galimybes ir rezultatus nusprendžia. Tačiau kalbant apie duoną ir konditeriją jokių artėjančių pigimų tikrai nematyti. Kol kas kainos stabilios“, – vertina I. Pilipienė.
Lietuvos Pienininkų asociacijos Pieno centras direktorius Egidijus Simonis įsitikinęs, kad pieno produktų kainos kol kas nekis. Mat pastaruoju metu prognozuotas kainų augimas žaliavoms – neįvyko. O ir vartojimas neauga.
„Labai neramina tai, kad yra perprodukcija. Vartojimas pasaulyje nedidėja, o gamyba auga, taigi, kad susilygintų kainos, vartojimas turėtų labai išaugti. Yra vilties dėl Indijos rinkos ir Kinijos. Tuomet padidėjus eksportui, gal stabilizuosis pienininkų situacija“, – komentuoja E. Simonis.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Alvydas Pečiulaitis taip pat nemato žaliavinės mėsos kainų augimo, mat didesnio mėsos poreikio Lietuvos rinkoje iš perdirbėjų nematyti. Turint daug pigios žaliavos, svarstoma, kad ir maisto produktų kainos neturėtų augti.
„Mes kol kas tik svajojame apie kainų pokyčius į didėjančią musę. Tik Šveicarijos rinkoje jaučiasi didėjantis poreikis lietuviškos jautienos. Norėtume su mūsų perdirbėjais susėsti ir aptarti, kaip sureguliuoti situaciją“, – pasakoja A. Pečiulaitis.
Brangusios daržovės ir toliau brangs
Pernai vaisiai, riešutai, žuvis, kava, arbata, kakava brango dėl to, nes doleris euro atžvilgiu pabrango daugiau nei 20 proc., o šie produktai įsigyjami būtent perkamais doleriais. Ekonomistas mano, kad euro pabrangimo dolerio atžvilgiu nereiktų tikėtis, tad geriausiu atveju, kainos laikysis stabilios.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis optimistiškai nenuteikia. Daržovių kainų augimui vis dar turės įtakos išlikę tie patys veiksniai nuo rudens – sausra.
„Importuoti produktų į Lietuvą nėra iš kur, nes šalia esančiose rinkose panaši situacija. Lenkai, kurie pasiūlydavo pigių daržovių, dar labiau nukentėjo nuo sausros nei mes. Tiesiog pavasarį, sausros įtaka ir mažas derlius dar labiau išryškės, ypač tai matysime kokybiškoje produkcijoje“, – sako M. Laukaitis.
