Apie mokesčius bus daug kalbama per rinkimus. Svarbu, kad būtų laikomasi dviejų esminių principų. Pirma, prieš ginčijantis, kad mokesčiai yra per maži, įsitikinti, ar iš tikro žinote, kiek mokesčių sumoka žmogus. Antra, prieš keliant ar įvedinėjant naujus mokesčius, surasti svarią priežastį, kodėl naują mokestį reikėtų įvesti.
Mokesčių sistemai trūksta skaidrumo
Daliai politikų vis dar atrodo, kad Lietuvoje mokesčiai yra per maži. Dažnas argumentas – gyventojų pajamų mokestis yra tik 15 proc. Na, taip, gyventojų pajamų mokestis – tik 15 proc., bet tai nėra vienintelis mokestis, kurį mokame.
Jei dirbate pagal darbo sutartį ir gaunate 500 eurų „į rankas“, ir tuos 500 eurų išleidžiate parduotuvėje, tai per metus sumokate virš 5000 eurų mokesčių (galite pasitikrinti mokumokescius.lt) Jei perkate benzino, tabako ar alkoholio – sumokate dar daugiau. Artėjame prie situacijos, kai vienas euras atitenka tau, kitas – valdžiai. „Danieliui, Danieliui, Lemanui, Lemanui“ stiliuje.
Iš kur toks didelis skirtumas? Juk 15 proc. – tai ne pusė. Bet didžiausias mokestis Lietuvoje yra paslėptas. Kalbu apie „darbdavio Sodrą“ – 30,98 proc. Nemažai žmonių net nežino, kad jis egzistuoja. Dalis žinančių vis dar galvoja, kad tai yra mokestis, kuris spaudžia ne darbuotoją, o darbdavį. Bet taip nėra.
Juk visiškai nesvarbu, kas perveda mokestį. Jei mokesčių našta priklausytų nuo to, kas fiziškai perveda mokesčius į mokesčių inspekciją, būtų galima sakyti, kad Lietuvoje darbuotojai apskritai nemoka jokių mokesčių. Jei dirbame pagal darbo sutartį, patys nepervedinėjame gyventojų pajamų mokesčių į mokesčių inspekciją. Tai padaro darbdavys. Lygiai taip pat patys fiziškai nepervedame akcizo už benziną mokesčių inspekcijai. Nepaisant to, suvokiame, kad tiek akcizą, tiek „darbdavio Sodrą“ iš tikro sumoka žmogus.
Galima ginčytis, ar Lietuvoje mokesčiai aukšti ar žemi. Bet prieš ginčijantis būtų sąžininga, jei žmonės galiausiai matytų ir žinotų, kiek mokesčių jie sumoka. Juk sąžininga valdžia mokesčius renka ne paslapčiomis, o taip, kad žmonės žinotų, kiek jie sumoka.
O tai padaryti nėra sunku. Pradžiai užtektų sujungti „darbdavio Sodrą“ ir „darbuotojo Sodrą“. Visą taip galima padaryti taip, kad nenukentėtų, nei darbuotojas, nei darbdavys, nei valstybės biudžetas.
„Reikia pinigų” – ne argumentas
Prieš įvedant naują mokestį, reikėtų žinoti priežastį, kodėl jis įvedamas. Nes jei gyvename kaip piliečiai valstybėje, o ne kaip baudžiauninkai pas poną, naujam mokesčiui turi būti rimta priežastis.
Kodėl reikėtų apmokestinti automobilius? Dėl to, kad reikia tvarkyti kelius? Priežastis rimta. Bet tam jau yra akcizas kurui, pridėtinės vertės mokestis kurui ir dar pridėtinės vertės mokestis akcizui. Daugiau nei pusė litro benzino kainos yra mokesčiai.
Automobiliai teršia aplinką? Vėlgi, turime tą patį akcizą, aplipusį PVM‘u. Jau dabar tik daugmaž pusė lėšų surenkamų iš akcizo mokesčio skiriama keliams.
Automobilis yra prabangos prekė? Įvedant prabangos mokesčius vadovaujamasi principu, kad jei perki kažką prabangaus, tai turi tiek daug pinigų, kad papildomi mokesčiai tau nesvarbu (nemanau, kad tai teisingas principas, bet tebūnie). Vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje yra apie 15 metų senumo. Vien mokesčių už kurą per metus žmogus sumoka panašiai tiek, kiek vertas jo automobilis.
Apmokestinti tik prabangius automobilius? Pagal kokį kriterijų? Kainos? Bet tada sutikite, kad naujas „lizinginis“, niekuo neišsiskiriantis VW gali būti traktuojamas kaip „prabangus“. O septynių metų senumo limuzino klasės automobilis - kaip „neprabangus“.
Apmokestinti tik tikrai prabangius automobilius? Ferrari ar Bugatti automobilių nėra daug, ir juos labai lengvai galime registruoti Latvijoje ar Estijoje.
Apmokestinti tik senus automobilius? Tada sąžiningai turite pripažinti, kad apmokestinsite tuos, kas neišgali nusipirkti naujesnio. Kad pensininkas mokės mokestį už Audi 100, o vairuojantis naują – nemokės.
Kodėl taip sunku surasti tikrai sąžiningą būdą kaip apmokestinti automobilį? Todėl, kad pats mokestis savo esme yra nesąžiningas. Lygiai taip pat nėra rimtų priežasčių, kodėl tokį mokestį reikėtų įvesti. „Reikia pinigų“ nėra rimta priežastis.
Valdžia taip pat vis užsimena, kad reikėtų visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Paprastai tariant, nusipirkai butą - mokėk mokestį už tai, kad nusipirkai. Pats pirmas klausimas turėtų būti „Kodėl?“ ar „už ką?“
Ar tai, kad turi būstą rodo, kad turi pinigų mokėti papildomą mokestį? Nebūtinai. Būstas gali būti pirktas iš paskolos. Išeitų visiškas nelogiškumas: neturi pinigų, pasiimi paskolą, įsigyji būstą ir tada tave apmokestina. Bet juk iš tikro, tu neturi nei pinigų, nei turto, tik skolų.
O gal apmokestinti tuos, kas jau yra išsimokėję paskolas, t.y. turinčius nekilnojamo turto? Galima. Bet tuomet pripažinkite, kad nemažai šitų „turčių“ yra tie, kas privatizavo dar sovietmečiu statytus butus.
Apmokestinti tik tuos kas turi daug būsto? Apmokestinti tik tuos, kas turi brangų būstą? Galima, bet vertybinis klausimas būtų „kodėl?“ Reikia pinigų? Tuomet praktinis pastebėjimas – jau dabar brangus būstas yra apmokestinamas, bet iš jo surenkama tiek mažai, kad vargu tai padengia išlaidas šitam mokesčiui administruoti.
Pasakymas „kitur taip yra“ yra ne argumentas, o tik faktinė aplinkybė. Be to, ne vienoje šalyje, kuri turi būsto mokesčius, turi ir mokesčio lengvatas būsto paskolai. Viena ranka duodi, kita ranka atsiimi. Beje, net jei vadovautumėmes principu „reikia pinigų”, dar klausimas, ar išmokėtų pinigų suma subsidijoms neviršytų to, kas surenkama iš visuotinio pajamų mokesčio.
