Aušrinė Šėmienė
Nors mus ilgai džiugino šiltas ruduo, Naujuosius pasitikome su šalčiu ir sniego pusnimis: ne tik kelininkai, bet ir medikai pajuto, kad atėjo žiema. Būna dienų, kai sostinėje skubią pagalbą teikiančios ligoninės koridoriais net praeiti neįmanona dėl juos užplūdusios minios laukiančiųjų pagalbos.
Auksinė valanda
Prieš Naujuosius kelininkai nepaliaujamai kalbėjo, kad oras prastas, keliai slidūs ir sunkiai išvažiuojmi, būkite atsargūs. Tačiau eismo nelaimių neišvengta. Ir ne tik eismo: vaikščiodami ant plono ledo įlūžo žmonės, keturi išgelbėti, vienas nuskendo. Darbo turėjo ir medikai. Štai Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus specialistai gelbėjo kone dvigubai daugiau nei paprastai persivalgiusių ir alkoholiu apsinuodijusių kauniečių. Į laikinosios sostinės medikus dėl petardų sukeltų sužalojimų pirmieji žmonės kreipėsi jau per Kalėdas.
Nors nelaimės skaudžios, vis dėlto, peržvelgdamas pastarojo dešimtmečio statistiką, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Michailas Bravermanas pripažino, kad situacija pasikeitė iš esmės: nuo 2005-ųjų iki dabar per pusę sumažėjo ir eismo įvykių, ir žuvusiųjų keliuose. „Mirtingumas sumažėjo mūsų, medikų, pastangomis, nes sukūrėme tvarką pagal kurią nukentėję žmonės į ligoninę patenka ir visokeriopos specializuotos pagalbos sulaukia per vieną valandą po avarijos. Šis laikas vadinamas auksine valanda, mat net labai sunkią traumą patyrusio žmogaus organizmas valandą geba išsaugoti gyvybines funkcijas“, – aiškino gydytojas.
Avarijų keliuose sumažėjo todėl, kad didinamas saugumas, įrengiamos pėščiųjų salelės, sankryžose – žiedai, kelių policininkai gaudo išgėrusius vairuotojus, o pėstieji tamsiu paros metu raginami vaikščioti su atšvaitais. Nors mums atrodo, kad tai – kova su vėjo malūnais ir per televiziją matome labai skaudžių nelaimių, vis dėlto oficiali statistika rodo, kad reikalai gerėja.
„Anksčiau, kai ryte ateidavau į darbą, rasdavau po kelis automobilių partrenktus žmones, o dabar jų nėra. Nėra todėl, kad gatvės barstomos, perėjos apšviestos, įrengiama vis daugiau pėščiųjų salelių“, – tikino specialistas.
Kalčiausias plikledis
Traumatologams darbo ypač padaugėja, kai po atodrėkio ar lijundros paspaudžia šaltukas ir gatvės virsta čiuožyklomis. „Dažniausios traumos – rankos riešo sąnario sumušimai, patempimai, rankų kaulų išnirimai, stipinkaulio lūžiai, nes žmogus griūdamas remiasi ranka, – teigė Skubios pagalbos skyriaus vedėjas. – Jei žmogus virsta ant šono, labai dažnai išsineria peties sąnarys, lūžta žąstas.“ Beje, dažniau tokių traumų patiria moterys, nes jos avi batus aukšta pakulne. O vyrai rečiau susižaloja dar ir todėl, kad turi daugiau raumenų, kurie apsaugo raiščius ir kaulus. Iš visų traumas patyrusiųjų apie 10 proc. nukenčia sunkiai. Juos tenka operuoti.
Susižeisti ypač rizikuoja vyresni žmonės. Atliekant tyrimus nustatyta, kad griuvimai sudaro net tris ketvirtadalius visų vyresnių žmonių patirtų nelaimingų atsitikimų. Vyresni žmonės dažnai griūva ne vien dėl slidžių kelių, bet ir todėl, kad sutrinka jų galvos smegenų kraujotaka ar vestibuliarinis aparatas. Vyresnių žmonių kaulai neretai būna pažeisti osteoporozės, todėl net ir dėl nedidelės traumos gali lūžti jų stuburo slanksteliai, šlaunikaulio kaklelis, dubens kaulai.
Per didelė drąsa
Apie tai, kad pradėjo veikti sostinės Liepkalnio slidinėjimo trasos, pirmieji sužinojo traumatologai: į ligoninę ėmė atvažiuoti žmonės, patyrę sunkių kelio ir čiurnos sąnarių traumų. O jų slidinėtojai patiria todėl, kad labai drąsiai išlekia į trasas po aštuonių mėnesių „ne sezono“.
Kita problema ta, kad žmonės išeina į gatvę su slidžiais batais, be atšvaitų, o vyresni, sergantys ligomis, dėl kurių sunkiai juda ir svaigsta jų galva, – be specialios lazdelės su smaigu, pritaikytos naudoti žiemą. „Per soviemetį žmonės priprato manyti, kad jais kažkas pasirūpins. Dabar situacija pasikeitė: neturintiesiems sveikatos draudimo bus suteikta tik būtinoji pagalba. Todėl neatsakingo žmonių elgesio pasekmės gali būti labai liūdnos. Ateityje bus dar blogiau: draudikai ims klausinėti, ar naudojote priemones, kurios apsaugotų nuo traumos. Jei ne, už gydymą teks sumokėti. Tada žmonės pradės galvoti apie savo saugumą“, – įsitikinęs M.Bravermanas.
Mirtinai sušalo
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė teigė, kad žmonės dažnai klysta manydami, kad nestipriame šaltyje negalima nušalti. Priešingai – kai drėgna ir žvarbu bei vėjuota, greičiau siaurėja kraujagyslės, prastėja audinių mityba, todėl gresia nušalimai. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai. M.Bravermanas pasakojo, kad neseniai tokią dieną nepavyko išgelbėti sušalusio vyro. „Kai atvežė į ligoninę, jo kūno temperatūra buvo nukritusi iki 22 laipsnių Celsijaus“, – sakė gydytojas. Šį žmogų preiviai rado gulintį ant žemės.
Sveikatos edukologė teigė, kad sušalusį žmogų nedelsiant reikia sušildyti, o nušalusias vietas šiltai aprišti. Kad pagerėtų kraujotaka, būtina lengvai ranka pamasažuoti sušalusią vietą, bet sniegu trinti negalima. Reikia duoti gerti karštos arbatos ar karštos sriubos. Negalima vartoti alkoholio, nes jis išplečia kraujagysles ir žmogus greičiau atiduoda šilumą į aplinką, todėl jam darosi dar šalčiau. Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgyja marmuro atspalvį, ima tvinksėti.
V.Dubinskienė patarė: kad nesušaltumėte, būkite atidūs ir atsargūs, jei labai šalta, be reikalo neikite į lauką, avėkite žieminius batus žema pakulne su gruoblėtu padu, dėvėkite šiltus ir laisvus drabužius, nepamirškite kepurės ir pirštinių; saugokite odą, tepdami ją riebiu kremu, šaltame ore stenkitės daugiau judėti – judinkite kojų ir rankų pirštus, veido raumenis, atsargiai vaikščiokite šaligatviais, atsargiai eikite per gatvę, lipdami iš transporto priemonės ar laiptais laikykitės už turėklų, nevartokite alkoholio.
Saugokite sausgysles
Žiemą žmonės dažnai skundžiasi, kad patempė raiščius ar sausgysles. Šie audiniai dažniausiai sužalojami staigiai ir labai stipriai įsitempus raumeniui. Dažniausiai pažeidžiamos čiurnų, kelio sąnarių sausgyslės. Tada žmogus nebegali ištiesti ar sulenkti skaudančios galūnės, negali minti skaudančia koja. Plyšus raiščiui, sąnarys gali tapti nestabilus – jis lenkiasi į tą pusę, į kurią paprastai neturėtų lenktis. Sužalota vieta dažnai patinsta. O plyšus sausgyslei, po oda gali susidaryti gumbas, tai – nutrūkęs susitraukęs raumuo. Odoje gali atsirasti ir kraujosruvų.
Sausgyslės ar raiščiai sugyja antrą savaitę po traumos, tačiau jungiamojo audinio randas susiformuoja tik maždaug per tris savaites, todėl gydytojai pataria visą šį laiką fiziniu darbu neapkrauti galūnės. Jei patempti kulkšnies raiščiai, prie visiško fizinio krūvio patariama grįžti ne anksčiau kaip po 3–6 savaičių, o jei nutrūko raiščiai, galbūt visiškai pasveiksite tik per metus.
