Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę.
„Mes pirmiausiai labai aiškiai išsiskyrėme kriterijus pagal kuriuos parama skirsime ir suskaidėme ją į sektorius. Matome kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą pradžios didžiausią parama gavo du sektoriai – pienininkystės ir grūdininkystės“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.
„Vertindami ekonominį stabilumą grūdininkystės sektoriaus, jis stabilus ir pagamina produktų daugiau, nei mes vidaus rinkoje sunaudojame, tai aišku esame nusimatę šitoj finansinėje perspektyvoje jiems tas finansavimas ženkliai mažėja“, – pridūrė jis.
Anot ministro, grūdininkams parama bus skiriama ne iš Kaimo plėtros programos, o iš Modernizavimo fondo ir numatyta tik neariminei žemdirbystei. Tam iš viso skiriama apie 30 mln. eurų.
„Kas dar stipriai sumažėjo – mėsinės galvijininkystės sektoriui, nes kai pamatėme, kad visos investicijos pirmiausiai sumigruoja į šitą sektorių, tai jie jau yra gavę nemažai tos paramos. O kalbant apie mėsos sektorių plačiau, atsiranda dideli nauji reikalavimai dėl gyvūnų gerovės, pagal europinius reikalavimus, turi didėti gardų plotai, turi būti kitaip prižiūrimi gyvuliai ir tai lemia papildomas investicijas į tai atsižvelgdami, per gyvūnų gerovės prizmę, tai yra įtraukta į finansavimo laikotarpį“, – kalbėjo jis.
K. Navicko teigimu, numatyta labiau remti tuos sektorius, iš kurių produkcijos nėra pagaminama pakankamai.
„Principai yra tokie ir vėlgi visame finansavimo krepšelyje pieno sektoriui bus skiriama daugiausiai, nes tai didelė pridėtinė vertė ir pieno sektorius vienas iš tų, kur neblogai dalyvauja ir tarptautinėje prekyboje“, – sakė K. Navickas.
Norėdami gauti paramą, ūkininkai patys turės investuoti bent pusę visų investicijoms reikalingų lėšų. Šiuos pinigus reikės išleisti iki 2025 metų birželio.
Numatoma 45 proc. visos paramos lėšų skirti pienininkystei. Iki šiol šiam sektoriui teko apie trečdalį visos paramos investicijoms. Parama sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei augs iki 18 proc., o investicijoms į šiltnamius – iki 8 procentų. Dar ketvirtadalis paramos atiteks kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams.
Pasak ministerijos, prioritetai gauti paramą bus teikiami skatinti gamybą, kooperaciją, aukštesnės kokybės ir pridėtinės vertės kūrimui, skaitmeninėms technologijoms, ekologiniam ūkininkavimui.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus bus paskirstyta beveik dvigubai daugiau investicinės paramos nei iki šiol. Pirmasis paraiškų rinkimas vyks lapkritį.
