Verslininkai jau seniai teigia, kad jų darbą trikdo gausybė neretai viena kitą dubliuojančių kontrolės tarnybų. Valdžios pažadai artimiausiu metu sumažinti valstybės prievaizdų bliūkšta. Netrūksta kontroliuojančiųjų ir žemės ūkyje.
Jau ir žemdirbiams sunku suskaičiuoti, kiek reikalavimų reikia įgyvendinti, kad galėtų ramiai, nebijodami baudų ir sankcijų, ūkininkauti. Labiausiai žemdirbiai stebisi gamtosaugos reikalavimais, kurie dažniausiai būna popieriniai ir tik atima daug laiko iš dirbančiųjų be jokios naudos gamtai.
Įkalinti popieriuose
Sakoma, kuo mažiau sugadini popieriaus, tuo daugiau medžių išsaugai. Paradoksas, bet būtent gamtosaugininkams, kuriems derėtų saugoti miškus nuo perdirbimo į popierių, tenka pateikti daugybę ataskaitų.
Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Jotainiai“ vyriausioji finansininkė Angelė Narbutienė tvirtino, kad kai kurios ataskaitos yra visiškai nesuprantamos. „Pavyzdžiui, mes, laikantys apie tūkstantį galvijų, turime pateikti ataskaitas apie amoniako dalelių sklaidą, – pasakojo ji. – Niekas tiksliai nežino, ką tai reiškia, kokį realų poveikį tai daro aplinkai ir panašiai. Tyrimus atlieka pasamdytos firmos, pateikia skaičiukus ir viskas.“
Pasak A.Narbutienės, tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip sukuriamas darbas dėl darbo. „Toks įspūdis, kad viso to reikia pateisinti valstybės išlaidas kontrolės institucijoms“, – sakė specialistė.
A.Narbutienė abejojo ir būtinybe gyvulininkystės ūkiams tirti požeminius vandenis, gretimus upelius.
„Kaip gi bendrovė gali užtikrinti upelio švarą, jei srovė gali atnešti teršalus iš jai nepriklausančių teritorijų?“ – stebėjosi ji.
A.Narbutienė taip pat teigė, kad tarnybos kartais dubliuoja viena kitos veiklą. „Pavyzdžiui, šienaujamus laukus pas mus viena paskui kitą yra tikrinusi ir Augalų apsaugos tarnyba, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra“, – guodėsi vyriausioji finansininkė.
Žemdirbių nuomone, labiausia dubliuojasi Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai pavaldžios institucijos, padaliniai. Ūkiai taip pat gali sulaukti ir Mokesčių, Darbo inspekcijų, kitų tarnybų pareigūnų.
Dirbi, vadinasi, esi kaltas
Raseinių rajone pieno ūkį valdantis Viktoras Ročka įsitikinęs, kad kol kas į žemdirbį žiūrima kaip į potencialų pažeidėją. „Iš Norvegijoje dirbančio žento žinau, kad ten gamtosaugininkai ir veterinarijos tarnybų specialistai atvyksta ūkininkui patarti, o pas mus valdininkai neretai vis dar įsivaizduoja esantys viršininkai“, – apgailestavo V.Ročka. Ūkininkas mano, kad tokia gausybė įvairių reikalavimų stabdo gyvulininkystės plėtrą. „Pas mus ir organinių trąšų normos mažesnės nei mineralinių Vakaruose, nors kaip agronomas puikiai žinau, kad mėšlas tik gerina dirvos struktūrą, – teigė jis. – Jei gyvulininkystė tokia kenksminga aplinkai, kaip išgyvena mažesnę teritoriją turinti Olandija, kur laikoma 4 mln. karvių? Lietuvoje jų iš viso gal tik 300 tūkst., o mes pieno ūkius piešiame lyg didžiausius teršėjus.“
Mėsos perdirbėjai taip pat ne kartą kalbėjo, kad jiems neužtenka vietinės žaliavos, todėl kasmet įsivežama apie milijoną kiaulių. Teigiama, kad be ekonominių priežasčių kiaulių ūkių plėtrai trukdo ir aplinkosaugos reikalavimai. Per pastaruosius 20 metų auginamų kiaulių šalyje sumažėjo beveik trigubai – nuo 2,7 mln. iki 800 tūkst.
Skundžiasi ir dirbantys augalininkystėje
Grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas minėjo, kad augalininkystės ūkiai mažiau kontroliuojami nei gyvulininkystės, bet taisyklių pakanka ir jiems. „Labiausiai stebina tai, jog iš anksto manoma, kad mes būtinai persistengsime purkšdami laukus“, – sakė R.Majauskas.
Europos Sąjunga reikalauja periodinės techninės purkštuvų patikros. Daugumoje šalių ji atliekama kas penkerius metus, o Lietuvoje – kas trejus. „Susidaro įspūdis, kad mūsų valdininkai labiau jaudinasi dėl mūsų pinigų nei mes patys: juk jei purkštuvai bus netinkamai sureguliuoti, išpurkšime daugiau chemikalų, vadinasi, daugiau ir pinigų išleisime“, – stebėjosi jis.
Pasak R.Majausko, žemdirbiai patys suinteresuoti taupiai ir efektyviai naudoti brangius chemikalus. „Apskritai nereikėtų į mus žiūrėti su išankstine nuostata, kad esame gamtos kenkėjai“, – teigė jis.
R.Majauskas taip pat priminė, kad intensyviame žemės ūkyje neįmanoma išvengti chemikalų. „Pasaulyje vis opesnė problema tampa maisto trūkumas, todėl norėdami gauti didesnį derlių turime naudoti ir chemikalus“, – aiškino jis.
Reikalavimų gausėja
Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis sakė jau nė nesuskaičiuojantis, kiek yra reikalavimų žemdirbiams ir kiek juos kontroliuojančių institucijų.
„Niekas dorai nė nežino, kiek institucijų mus gali tikrinti, kiek ir kokių reikalavimų reikia laikytis norint išvengti baudų. Aš esu suskaičiavęs apie 30 įvairių reikalavimų, o dar buhalterija, kur vien dėl pelno apskaitos pateikiama 120 puslapių reikalavimų ir taisyklių, – sakė jis. – Žemdirbiai suvokia aplinkos ir gamtos tausojimo svarbą, tačiau ekonomikos poreikiai, galimybės ir aplinkosaugos reikalavimai Lietuvoje nėra adekvačiai sureguliuoti, vyrauja didelis ir beprasmis popierizmas, kuris paskandina tik rą kontrolės esmę.“
J.Kraujelis minėjo, kad kai kurie reikalavimai neaiškūs ir patiems tikrintojams. „Tarkim, ką reiškia nurodymas, kad deklaruojamame ES išmokas gauti lauke piktžolių turi būti ne daugiau kaip 10 proc. Niekas nepaaiškina, kaip tuos procentus suskaičiuoti“, – kalbėjo J.Kraujelis.
Jis mano, kad Žemės ūkio ministerija galėtų sudaryti sąrašą svarbiausių reikalavimų, kurių reikėtų laikytis ūkininkams. Žemės ūkio rūmai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad būtų surengta bendra žemdirbiškų organizacijų ir valdžios atstovų diskusija ir išsiaiškinta, kiek institucijų kontroliuoja žemės ūkio veiklą ir ar jų funkcijos nesidubliuoja.
Stokoja koordinacijos
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius
Kiaulių augintojams nuolatinė valstybės institucijų, ypač pavaldžių Aplinkos ministerijai, kontrolė jau seniai tapo rutina. Gerai, kad pastaruoju metu jau labiau suprantame vieni kitus, imame ir bendradarbiauti. Kontroliuojančioms įstaigoms labiausiai trūksta koordinacijos, informacijos, apsikeitimo duomenimis, tarpusavio veiksmų suderinamumo.
Nenusižengti neįmanoma
Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas
Turiu šeimos pieno ūkį ir jį patikrinus, manau, neišvengiamai būčiau nubaustas už kokį nors pažeidimą. Iš tiesų reikalavimų tiek daug, kad kur nors suklysti labai lengva. Kai kurie reikalavimai atrodo visai beprasmiai, pavyzdžiui, trąšų žurnalo pildymas. Tą ūkininkas padaro vakarais. Bet ar tai kiek nors prisideda prie realios gamtos apsaugos? Gamtosaugos ir kitų taisyklių ūkininkaujant būtina laikytis, bet reikia suprasti, kad retas joms nusižengia piktybiškai. Todėl iš valdžios institucijų lauktume geranoriško bendradarbiavimo ir aiškesnės informacijos.
