Baltijos šalių lyderiai penktadienio rytą dėl nelygių Europos Sąjungos (ES) valstybių žemdirbių konkurencijos sąlygų ir ypač tiesioginių išmokų žemdirbiams Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso.
Susitikime dalyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Premjeras Valdis Dombrovskis ir Estijos Vyriausybės vadovas Andrusas Ansipas.
Prezidentė D. Grybauskaitė yra išsakiusi poziciją, kad tiesioginių išmokų žemdirbiams skirtumas tarp senųjų ir naujųjų ES valstybių vis labiau didėja, ir tai netenkina daugelio.
2009 metų duomenimis, 2013 m., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tiesioginės išmokos Lietuvoje bus 144 eurai už ha, t. y. 54 proc. ES vidurkio, Latvijoje – 97 eurai/ha (36 proc.). Tačiau pagal dabartinius pasiūlymus iki naujojo finansinio laikotarpio pabaigos 2020 m. tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams siektų vos 65 proc. ES vidurkio, Estijos – 58 proc., o Latvijos – 54 proc. Taigi tiesioginės išmokos Baltijos šalių ūkininkams ir naujojo finansinio laikotarpio pabaigoje liktų mažiausios visoje ES.
Tokios mažos tiesioginės išmokos ypač trukdo Baltijos šalių ūkininkams konkuruoti bendroje ES rinkoje – senųjų ES valstybių narių ūkininkai gauna daug didesnes tiesiogines išmokas. O gamybos kaštai labai panašūs visoje Europoje. Nereikėtų pamiršti ir to, kad ES veikia vieninga darbo rinka, kuri leidžia jauniems ir produktyviems žmonėms ieškoti darbo užsienyje. Taip darbo jėga pritraukiama ten, kur tiesioginės išmokos didesnės ir ūkininkai gali mokėti didesnius atlyginimus darbininkams, tuo tarpu Baltijos šalyse žemės ūkio gamyba mažėja.
Baltijos šalių ūkininkai prašo, kad tiesioginių išmokų finansinio voko suma Baltijos šalims būtų nustatoma taikant naują skaičiavimo metodiką, pagrįstą ES27 išmokų vidurkiu 2013 m. Jų reikalavimu tiesioginės išmokos pagal šią naują metodiką turi būti mokamos nuo 2014 m., be jokio pereinamojo laikotarpio. Sąžiningos konkurencijos sąlygos visoms ES valstybėms narėms turi būti užtikrinamos nedelsiant.
