Jolita Žurauskienė
Prieš keletą metų nederlingų žemių šeimininkai buvo skatinami auginti energetinius augalus ir pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Tačiau vieniems ūkininkams ši veikla nepasiteisino, kitiems – neša pelną. Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos Aistės Mileikaitės, praėjusiais metais pasėlius „gluosnis, karklas (Salix L)“ deklaracijoje nurodė auginantys 70 pareiškėjų, atitinkamai deklaravusių 1822,46 ha. Jiems mokama 109 Lt tiesioginė išmoka už hektarą.
Naudoja savo ūkyje
Panevėžio rajono ūkininkas Mykolas Černys energetinius augalus gluosnius pradėjo auginti prieš 7 metus. Jiems skyrė 2,5 ha. Pasak ūkininko, gluosnius jis naudoja namų ūkyje, nes jų realizuoti neapsimoka. „Nesinori už dyką parduoti energetinių augalų. Supirkėjai pageidauja, kad ūkininkas juos nukirstų, atvežtų iki kelio, sukrautų į krūvas. Prieš kelerius metus man žadėjo už kubinį metrą gluosnių mokėti po 10 litų. Manęs tokia kaina netenkino“, – pasakojo M.Černys. Ūkininkas teigia, kad ši veikla jam būtų buvusi nuostolinga, jei ne ES išmokos. „Manau, kad norint gauti pelną reikėtų auginti didesnius plotus gluosnių“, – pridūrė pašnekovas. To paties rajono ūkininkas Benjaminas Šliogeris gluosniais užsodino 2,5 ha nenašios žemės. Energetinių augalų jis nerealizuoja, kadangi mažas gluosnių kiekis supirkėjų nedomina. „Pasodinau sodinukus prastoje, 28 balų našumo žemėje. Tuo metu mums pasakojo, kad gluosnių derlius bus nuimamas kombainais, smulkinamas ir išvežamas iš ūkių. Tačiau kalbos ir liko kalbomis. Manau, kad šie darbai galbūt įsibėgės ateityje“, – kalbėjo ūkininkas.
Siūlo kitą veiklą
Anykščių rajono ūkininkas Liutauras Šimėnas – pirmasis gluosnių augintojas Lietuvoje. Iš pradžių jis augino 10 ha energetinių augalų, vėliau – 8 ha. Pasak ūkininko, gluosnius buvo sudėtinga nuimti, nes nebuvo tinkamos technikos. „Šios veiklos atsisakiau. Sutvarkiau dirvą ir ėmiau auginti grūdines kultūras. Ūkininkas, augindamas grūdines kultūras, greičiau gauna grąžą. Nemanau, kad šiuo metu vietoj grūdinių kultūrų būtų tikslingiau auginti gluosnius. Skiedrų kaina šiuo metu gerokai sumažėjusi, praėjusiais metais žiema buvo šilta, šiais metais – taip pat. Todėl skiedrų kainos neaukštos“, – sakė L.Šimėnas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas mano, kad krūmų pakankamai priželia miškuose, todėl jis nemato gluosnių auginimo perspektyvos. „Reikėtų miškuose susitvarkyti krūmus, kurie užaugo savaime, juos išpjauti, susmulkinti ir sukūrenti biokatilinėse. Todėl nėra tikslo plėsti krūmų, t. y. gluosnių auginimo, o sutvarkyti esamus. Pasižvalgę po Suomijos, Švedijos miškus galime drąsiai teigti, kad mūsų pinigai pūva miške ir mes valstybei iš miško nesukuriame pridėtinės vertės. Tinkamai tvarkydami miškus biokuro turėtume pakankamai“, – sakė LŪS pirmininkas. Pasak J.Talmanto, pridėtinę vertę ūkininkai turėtų kurti augindami žemės ūkio produkciją, o ne greitai augančius gluosnius, už kuriuos mokamos išmokos.
Padidino plotus
Švenčionių rajono ūkininkas Alfonsas Pošiūnas gluosninius žilvičius augina nuo 2005 metų. Ūkininkas gavo 36 tūkst. Lt ES paramos ir gluosniniais žilvičiais apsodino 9 ha žemės. Pastaraisiais metais A.Pošiūnas išplėtė energetinių augalų plotus, jiems skyrė net 20 ha. „Kiekvienas ūkininkas, auginantis žilvičius, gali surasti biokuro supirkėjų, tačiau jiems būtinas didelis kiekis“, – sakė A.Pošiūnas. Ūkininkas bendradarbiauja su UAB „Renergija“, todėl žilvičių realizavimo problemų neturi. Šios bendrovės darbininkai atvažiuoja, patys nupjauna augalus ir išsiveža. Pasak ūkininko, UAB „Renergijos“ paslauga – žilvičių pjovimas – šiek tiek sumažina pelną. „Jei nori mažiau pelno, kvietiesi bendrovės pagalbininkus, kurie viską greitai sutvarko. Praeitą sezoną atvažiavo, nupjovė, išsivežė ir sumokėjo už vieną kubinį metrą po 35 litus“, – atviravo pašnekovas. A.Pošiūnas sakė, kad žilvičiai ūkyje pjaunami ir rankomis. Pernai pagal projektą jis įsigijo smulkintuvą, kuris žilvičius kapoja trinkelėmis ir fasuoja į maišus. Trinkelės siūlomos privačiam sektoriui. 25 kilogramų maišas žilvičių kuro kainuoja 6–10 litų.
Nuima ir superka derlių
UAB „Renergija“ direktorius Donatas Gustas sakė, kad jie yra vieninteliai šalyje turintys gluosnių pjovimo ir smulkinimo techniką. „Prasidėjus šildymo sezonui padidėja skiedrų poreikis, todėl darbų pakanka. Techniką įsigijome praėjusiais metais, tačiau nespėjame padaryti tiek darbų, kiek planavome. Po naujų metų turėsime dar vieną naują kombainą iš Švedijos. Todėl tikimės, kad darbai eis sparčiau“, – minėjo UAB „Renergija“ direktorius. Pasak D.Gusto, šiais metais visiems ūkininkams, su kuriais bendradarbiaujama, gluosniai bus nupjauti. „Ūkininkai patys mus susiranda. Tačiau yra nemažai tokių, kurie augina vos po kelis hektarus gluosnių ir tikisi, kad mes juos nupjausime. Tai yra nerentabilu – neapsimoka vežti technikos ir važiuoti kelis šimtus kilometrų iki ūkio“, – pabrėžė D.Gustas. Pernai UAB „Renergija“ nupjovė daugiau kaip 100 ha gluosnių, šiais metais planuoja jų nupjauti dvigubai daugiau. Kalbėdamas apie supirkimo kainą D.Gustas sakė, kad ji nėra mokama „iš oro“, tai priklauso nuo žaliavos, nuo pjovimo ir kitų sąlygų. „Tiems ūkininkams, kuriems pjovėme praėjusiais metais, viskas tiko ir patiko. Tai yra pigiau ir geriau, nei pjauti rankomis. Dėl atsiskaitymo taip pat problemų nebūna. Kai tik su mumis atsiskaito katilinė, iš karto atsiskaitome ir su ūkininkais. Žaliavos dar turime iš praėjusių metų, todėl supirkimo kaina yra šiek tiek mažesnė“, – sakė UAB „Renergija“ direktorius.
