Ministrų kabinetas imasi svarstyti vadinamąją Ekonominio saugumo stiprinimo programą. Analitikų manymu, šaukštai jau senokai po pietų. Apie tai – antradienio „Respublikos“ straipsnis.
Rytojaus Vyriausybės posėdyje bus siūloma pritarti Seimo nutarimo projektui „Dėl Ekonominio saugumo stiprinimo programos patvirtinimo“. Rodos, veiksmų imamasi per vėlai.
Optimistiniai planai
Projekte numatomos priemonės, kaip sistemiškai įgyvendinant nacionalinio saugumo reikalavimus išvengti ekonominio pobūdžio grėsmių.
Taip pat numatomos sąlygos, leidžiančios sąžiningai konkuruoti ir efektyviai kontroliuoti monopolijas. Šios sąlygos turėtų užtikrinti valstybės ir savivaldos institucijų sprendimų nešališkumą bei priemones korupcijos prevencijai.
Numatoma, kad įgyvendinus projekto pasiūlymus bus prisidėta prie ilgalaikio ekonomikos augimo bei pašalintos kliūtys tarptautinei ekonomikos veiklai. Taip pat turėtų sustiprėti energetikos, transporto ir kitos infrastruktūros atsparumas galimiems sukrėtimams.
Sudarys dar vieną komisiją
Seimui patvirtinus šią programą, Vyriausybė parengs ir patvirtins jos įgyvendinimo planą bei organizuos jo vykdymą. Programos priemonių įgyvendinimą turėtų organizuoti Vyriausybės sudaryta tarpžinybinė koordinacinė komisija. Programos įgyvendinimo terminas - 2008-2013 metai.
Siekiant sutvirtinti ekonominį saugumą siūloma mažinti Lietuvos dujų tiekimo ir elektros energetikos sistemų priklausomybę nuo Rusijos energetikos sistemų ir jungčių.
Energetikos vystymo politika nenuosekli
„DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis, paklaustas, ar šis projekto svarstymas nėra gerokai pavėluotas, atsakė: „Žinoma, kad pavėluotas. Visus šituos dalykus turėjom svarstyti nuo seno - juk ne šiandien nutarėm uždaryti atominę elektrinę. Visa, kas Lietuvoje susiję su elektros energijos gamybos vystymu, yra labai prieštaringa. Nenuoseklumo čia yra labai ir labai daug.“
Paklaustas, ką, jo manymu, reikėtų daryti norint sumažinti energetinę priklausomybę, analitikas teigė manąs, kad „čia kaip ir kiekvienoje srityje reikia parengti detalų planą ir nuosekliai jo laikytis“. „Mano diletantišku žvilgsniu, Lietuvai reikėjo susiplanuoti gerokai mažesnę atominę elektrinę ir daug sparčiau vystyti jos statybas. Taip pat maksimaliai reikėjo remtis į alternatyvią energetiką - tą dar nevėlu padaryti“, - akcentavo R. Rudzkis.
„Šiuo metu man dar neaišku, ar atominė elektrinė išvis bus statoma. Dar tik dabar prasideda poveikio aplinkai vertinimas, po to prasidės pinigų paieška, skaičiavimai ir panašiai. Galbūt paaiškės, kad gaminama elektra bus per brangi ir ji visai neturės pirkėjų. Neaiškumu čia daugiau negu reikia“, - sakė pašnekovas.
Erzina Maskvą
„Be to Lietuvoje yra suplanuota visos eilės kogeneracinių elektrinių statyba ir jei jos visos bus pastatytos, mes ir be atominės elektrinės turėsime energijos perteklių. Viena vertus galima sakyti, kad kogeneracinės elektrinės didele dalimi priklausys nuo Rusijos, nes jose bus deginamos dujos. Antra vertus - pastatom dujų importo terminalą ir nuo Rusijos tada jau nebepriklausom. Taigi alternatyvų čia yra labai daug, tačiau aiškios valstybės pozicijos aš nematau“, - teigė R. Rudzikis.
Pašnekovas pripažino, kad priklausomybė nuo Rytų Lietuvoje itin juntama, ir gana atviros Ministrų kabineto užuominos apie siekį kiek įmanoma labiau atsiriboti nuo Rusijos gali padidinti įtampą tarp Vilniaus ir Maskvos.
„Dabar yra susidariusi gana keista situacija - iš visų Europos Sąjungos šalių Lietuva yra bene labiausiai pažeidžiama iš Rusijos pusės ir tuo pat metu ji yra bene didžiausia Rusijos kritikė. Tas, kuris labiausiai gali nukentėti, labiausiai provokuoja chuliganą, kad jam kaukštelėtų“, - reziumavo R. Rudzkis.
Tomas ANDRIUKONIS
