Nepaisant to, kad Graikija pavyko nuraminti ekonominę ir politinę krizę, šalis išlieka didžiausiu pavojumi euro zonai ir jai gali tekti palikti vieningos valiutos sąjungą. Tai Vokietijos dienraščiui „Die Welt am Sonntag“ sakė konservatyvus Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sąjungininkas.
Aleksanderis Dobrindtas, Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius, jau ilgą laiką kartoja, kad Graikijai būtų geriau išstojus iš euro zonos. CSU yra Bavarijos žemėje įsikūrusi dukterinė A. Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) partija.
Tačiau šio Vokietijos konservatoriaus kritika Graikijos atžvilgiu kiek sušvelnėjo nuo tada, kai ministro pirmininko Antonio Samaro vadovaujama konservatorių vyriausybė paspartino griežtas taupymo priemones, kurių reikalavo Vokietija ir Europos Sąjunga (ES) mainais į finansinę pagalbą.
„Didžiausia rizika eurui vis dar yra Graikija. Aš vis dar manau, kad Graikijos pasitraukimas [iš euro zonos] būtų įmanoma ilgalaikė alternatyva Europai ir pačiai Graikijai, - Vokietijos dienraščiui teigė A. Dobrindtas. – Mes sukūrėme situaciją, kuri suteikia Graikijai galimybę grąžinti stabilumą ir atkurti konkurencingumą. Tačiau aš vis dar manau, kad jei Graikijai nepavyks atkurti stabilumo, tuomet turi egzistuoti būdas jai tai padaryti už euro zonos ribų.
Vokietijos politikas paragino Europos Komisiją (EK) parengti įstatyminę bazę, kuri suteiktų galimybę euro zonos narėms teisiškai bankrutuoti ir pasitraukti iš valiutų sąjungos.
A. Dobrindto komentarai nesutapo su CSU pirmininko ir Bavarijos žemės premjero Horsto Seehoferio pasisakymais, kuriais jis išreiškė solidarumą Graikijai ir teigė, kad šalis yra „teisingame kelyje“, kai G. Samaras praėjusių metų gruodį lankėsi Miunchene.
Taikus G. Seehoferio tonas atspindi ir pasikeitusį A. Merkel požiūri, kuri, nepaisant nepasitenkinimo lėtai vykdomomis reformomis Graikijoje, nusprendė, kad šalies pasitraukimas iš euro zonos Vokietijai ir Europai kainuotų daugiau nei spaudimas bei finansinės paramos programa, rašo „Reuters“.
A. Merkel taip pat linkusi išvengti naujos rinkų sumaišties euro zonoje prieš rugsėjį įvyksiančius Vokietijos parlamento rinkimus. Rudenį rinkimai vyks ir Bavarijos žemėje, kur pergalė prognozuojama CSU.
Į pagrindines dienraščių antraštes A. Dobrintas pateko praėjusių metų vasarą, kai pasiūlė Graikijai pusę pensijų ir atlyginimų valstybės tarnautojams pradėti mokėti drachmomis, šalies valiuta iki euro.
Atėnai dabar gali džiaugtis santykiniu politiniu stabilumu. Tuo tarpu Vokietijos politikų dėmesys nukrypo į Kipro gelbėjimą. Po to, kai dėl priklausomybės nuo Graikijos Kipro bankai patyrė milžiniškų nuostolių, šalis pradėjo vesti derybas dėl finansinės paramos.
Trečia pagal dydį euro zonos ekonomika Italija taip pat kelia rimtų problemų. Neseniai vykusiuose parlamento rinkimuose italai atmetė Graikijos remiamą taupymo politiką. Nei vienai iš rinkimuose dalyvavusių partijų nepavykus surinkti reikšmingos balsų daugumos Italija šiuo metu atsidūrė politinėje aklavietėje.
