Po septynerių metų, praėjusių nuo Europos Sąjungos pasipildymo naujomis valstybėmis, Vokietija atveria savo darbo rinką. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas norintis lengvai susiras darbą.
Vokietijai atvėrus darbo rinką šių metų gegužės 1 dieną, į šalį plūstelės daugiau specialistų iš Rytų Europos šalių – ES narių, mano Vokietijos darbo ministrė Ursula von der Leyen.
Šalinamos kliūtys
„Mums labai reikia darbuotojų. Darbo pas mus netrūksta, trūksta darbo jėgos. Per artimiausius metus tas trūkumas bus dar didesnis, – sakė U. von der Leyen. – Laukiame jaunų išsilavinusių žmonių, kurie norės susirasti darbą Vokietijoje. Tų, kurie dirba juodą darbą už menką atlygį, pas mus jau seniai yra.“
U. von der Leyen teigė, kad dauguma pasienio įmonių mato puikių galimybių pašalinti kliūtis darbo rinkoje, nes galės išmokyti amato jaunuolius iš Lenkijos ir Čekijos, jeigu neatsiras norinčių mokytis jaunuolių iš Vokietijos.
„Tačiau yra reikalingi apsauginiai socialiniai barjerai – ribota kontrolė, t. y. būtina stebėti, ar darbdaviai paiso nustatyto minimalaus atlyginimo dydžio, kurį privaloma mokėti tam tikros pramonės šakos darbuotojams“, – pridūrė ministrė.
Svetimtaučiai nelaukiami
Prieš porą savaičių paskelbus ZDF televizijos atliktos apklausos rezultatus, paaiškėjo, kad tik 22 procentai Vokietijos gyventojų patenkinti darbo rinkos atvėrimu, o 64 procentai vertina kritiškai.
Vokietijos profsąjungos protestuoja prieš šalies darbo rinkos visišką atvėrimą. Jos reikalauja padidinti rinkos kontrolę, minimalų atlyginimą visose ūkio šakose ir garantuoti tokį patį darbo užmokestį atvykėliams ir vokiečiams.
Vyriausybė griežtai atmetė reikalavimus didinti minimalų atlyginimą visose ūkio šakose, tačiau nusprendė nustatyti minimalų atlyginimą dar vienoje, jau dešimtoje, pramonės šakoje. Kalbama apie laikinuosius darbuotojus, kurie nuo gegužės 1-osios turės gauti ne mažesnį kaip 7,79 euro už valandą atlyginimą Vokietijos vakarinėse žemėse ir 6,89 euro rytinėse žemėse. Kartu numatyta taikyti nemažai biurokratinių apribojimų, kurie trukdys užsienio šalių laikinojo įdarbinimo agentūroms veikti Vokietijos rinkoje.
„Formuliarų, būtinų norint gauti leidimą dirbti, yra trylika“, – dienraščiui „Gazeta wyborcza“ kalbėjo Jacekas Robakas, Lenkijos ambasados atstovas Berlyne. Pasak jo, dėl šių reikalavimų sunkiau patekti į Vokietijos darbo rinką, tačiau pagrindiniai barjerai gegužės 1 dieną bus pašalinti. To reikalauja vokiečių darbdaviai. Jie įrodinėja, kad trūksta specialistų, pavyzdžiui, inžinierių.
„Apie specialistų trūkumą dabartiniu metu sunku kalbėti. Tai fata morgana“, – teigė Karlas Brenke, Vokietijos ekonomikos instituto (DIW) ekspertas. Remiantis jo tyrimu, techninių mokslų studentų skaičius Vokietijos mokyklose garantuoja inžinierių antplūdį per artimiausius metus, ir jų bus tiek, kiek reikia.
Trūksta gydytojų ir slaugių
Tyrimas parodė, kad iš 27 Vokietijos koncernų, kurių akcijos kotiruojamos biržoje pagal DAX indeksą, du trečdaliai neturi problemų dėl specialistų.
K. Brenke neatmeta galimybės, kad atskiri Lenkijos inžinieriai Vokietijoje įsidarbins, tačiau didelių vilčių neturėtų dėti. O štai gydytojų šalyje trūksta, tačiau tik rytinėse žemėse.
Trūksta, pavyzdžiui, darbščių hidraulikų, kepėjų, vyresnių žmonių globotojų. Tačiau situacija netrukus gali pasikeisti, nes rengiamas įstatymas dėl galimybės įdarbinti tokius žmones iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.
K. Brenke vertinimu, Vokietijoje dabar dirba 100 tūkstančių moterų slaugių iš naujųjų ES valstybių. Tad konkurencija šioje rinkoje bus vis didesnė.
FAKTAI: Naujos galimybės
2009 metų pabaigoje Vokietijoje buvo įdarbinta 580 tūkst. darbuotojų iš naujųjų ES valstybių, tarp jų 420 tūkst. lenkų.
Iki 2020 metų į Vokietiją turi atvykti 1,3 mln. darbuotojų.
Neseniai atlikus apklausą paaiškėjo, kad tik 22 proc. Vokietijos gyventojų patenkinti darbo rinkos atvėrimu, o 64 proc. vertina kritiškai.
