Islandas Eyolfuras Gudmundssonas – ekonomistas, kuriam galių galėtų pavydėti netgi toks asmuo, kaip Benas Bernankė. Ir dar – jei, pavyzdžiui, B. Bernankė priverstas veikti atsižvelgdamas į ribotus savos šalies resursus, E. Gudmundssonui pavaldi viso pasaulio ekonomika.
Tiesa, šis pasaulis kol kas virtualus. E. Gudmundssonas – pirmasis žmogus, užimantis vyriausio ekonomisto postą internetiniame žaidime. „Eve Online“ žaidėjai iš viso pasaulio išgauna mineralus iš galaktikos pakraščių, apgaudinėja vienas kitą rengdami bankines aferas ar stato karinius kosminius laivus, be kompromisų naikindami konkurentus ir priešus. Kai kurie įžūlesni netgi mėgina žaidime gautą kapitalą paversti šimtais tūkstančių realių dolerių. Virtualia virtusi ekonomika seniai tapo pokalbių tema. Taip pat seniai, kaip ir daiktai, perkami už neegzistuojančius dolerius. E. Gudmundssonas pasakoja apie tai, kuo ypatinga ekonomika „tikrame netikrame“ pasaulyje, rašo kommersant.ru.
– Kam „Eve Online“ reikėjo žmogaus, atsakingo už ekonomiką žaidime?
– Mūsų žaidimas yra pagamintas remiantis smėliadėžės principu. Čia nėra vientiso siužeto ar scenarijaus, o mes žaidėjams nesakome, kaip jiems žaisti. Jie patys sugalvoja visas tas nuostabias istorijas, iš kurių susidaro gyvenimas žaidime: stato kosminius laivus, užkariauja žvaigždžių sistemas, organizuoja sąjungas ir sudaro sandorius. Visa tai vyksta nepriklausomai nuo mūsų, šio pasaulio kūrėjų. Be to, žaidėjai privalo leisti savo sukauptus resursus tam, kad galėtų turėti aktyvų ir galėtų statyti kosminius laivus arba juos pirkti. Jeigu žaidėjas besikaudamas pralaimi, visi aktyvai ir resursai prarandami, todėl kiekvienas žaisdamas privalo priimti savotiškus verslo sprendimus. Taigi, žaidimo ekonomika niekuo nesiskiria nuo ekonomikos gyvenime. Kiekvienas galvoja apie tai, ar tai, kas daroma šiandien, bus naudinga rytoj. Štai čia prireikia tokio žmogaus, koks esu aš. Kai 400 tūkst. žmonių drauge priima įvairius sprendimus, kažkas turi stebėti, kokie ekonominiai procesai vyksta ir įsikišti, kai sistema sutrinka.
– Kokie reikalai ekonomikoje dabar? Europa gyvena krize ir antros krizės bangos laukimu, o kaip sekasi ekonomikai „Eve Online“?
– Ekonomika auga: du kartus per metus mes „turtiname“ sistemą – paleidžiame į apyvartą daugiau resursų. Tai iš tiesų – atsiranda vis daugiau žaidėjų, žmonės žaidžia daugiau, reiškia, daugiau kuria ir gamina. Mes taip pat turime savų pakilimų ir nuosmukių: žmonės pernelyg įsitraukia į žaidimą, per daug žaidžia, gamina, išleidžia. Sukuriami ekonominiai „burbulai“, kurie sprogsta ir augimas prasideda iš naujo. Ekonominiai ciklai susiję su inovacijomis. Pavyzdžiui, neseniai mūsų žaidėjai turėjo išmokti naujų kovos būdų, sukūrėme naują karinę technologiją, pavadintą „Inferno“. Kaip ir realiame pasaulyje, inovacijos reikalauja daugiau išteklių ir veda į ekonominį augimą.
– Ar žaidime yra nusikaltėlių? O gal visgi viskas leidžiama?
– Bendrai imant, leidžiama viskas, kol tai vyksta žaidimo viduje – vagystės, išdavystės, jėga. Draudžiama santykius iš žaidimo perkelti į realų gyvenimą. Taip pat žaidime negalima mokėti realiais pinigais už prekes ir kitus elementus. Kovojame su tuo, tačiau nugalėti „juodąją rinką“ praktiškai neįmanoma. Jos apimtis vien žaidimo viduje, remiantis ekspertais, maždaug 1 mlrd. JAV dolerių per metus.
– Tai reiškia, kad jūs esate dar ir policija. Kokius stambiausius ekonominius nusikaltimus išaiškinote paskutiniu metu?
– Nesenas pavyzdys. Trys partneriai žaidime įsteigė banką, o generalinis direktorius nusprendė juos palikti. Jis banko aktyvus pardavė kitiems žaidėjams. Kitu jo žingsniu turėjo tapti žaidimo pinigų „išgryninimas“ į realius pinigus, kas jo kišenę galėjo praturtinti maždaug keliais šimtais tūkstančių dolerių. Tačiau mes pamatėme šią transakciją ir jam pavyko „išgryninti“ vos kelis tūkstančius dolerių.
– Kuo pagrįsta ekonomika žaidime?
– Pagrindinis žaidimo ekonomikos variklis – karas. Tačiau tam, kad būtų statomi kosminiai laivai, privaloma gauti resursų. Taigi, ekonomikos pagrindas – resursų gavyba.
