Taip pat tarp nutemptos 145 transporto priemonės, kurios paliktos nesilaikant 5 m atstumo prieš pėsčiųjų perėjas. Dar 71 automobilio vairuotojas paliko nepakankamą (mažesnį nei 3 m) atstumą tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos.
„Nutempiant automobilius, pasitaiko ir kurioziškų situacijų. Kartą automobilio savininkas su taksi vijosi tempiamą automobilį, nes kartu su juo į aikštelę nukeliavo ir kelionei į oro uostą sukrauti lagaminai. tačiau liūdi – ne visi. Pavyzdžiui, viena moteris džiaugėsi, kad spėjo pamatyti nugabenamą automobilį, nes kitu atveju ryte būtų labai išsigandusi“, – prisimena Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis.
Fiksuojant pažeidimus mieste, anot A. Dinikio, dažniausiai prasikalsta Vilniaus miesto ir rajono gyventojai, tiesa, nutempta ir automobilių, priklausiusių Ukrainos, Baltarusijos ir kt. šalių gyventojams. Nors vykdant priverstinį nuvežimą neretai pasitaiko ir automobilių su Ukrainos valstybiniais numeriais, dalis šių automobilių savininkų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tikėtina, tokiu būdu vengiantys mokėti rinkliavą už automobilio stovėjimą.
Įdomu ir tai, kad kiek mažiau nei 20 proc. nuvežtų transporto priemonių sudaro įmonėms, dažniausiai dalijimosi platformoms, priklausantys automobiliai.
Pasitaikė keli atvejai, kai automobiliai iš neįgaliųjų transporto priemonėms stovėti skirtų vietų, buvo nuvežti todėl, kad juos vairavę asmenys nebuvo tinkamai pažymėję savo transporto priemonių skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ arba nebuvo paliktos Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės. Kartais vairuotojai, nepastebėję atitinkamų kelio ženklų, sumoka vietinę rinkliavą už automobilio statymą, nekreipdami dėmesio į toje vietovėje įrengtus draudžiančius stovėti kelio ženklus.
Dalis transporto priemonių vairuotojų prisistato į vietą jau pradėjus vykdyti nuvežimo procedūras. Tačiau transportavimo sunkvežimiui pakėlus pažeidėjo automobilį, sprendimas jau nebegali būti keičiamas. Pageidaujant vairuotojui automobilis būna pervežtas ne į saugojimo aikštelę, bet į artimiausią vietą, kurioje leidžiama stovėti transporto priemonėms. Tiesa, tokiems vairuotojams vis tiek tenka mokėti ne tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet ir 48,40 Eur už vilkiko darbą. Jei automobilinis nugabenamas į saugojimo aikštelę, vairuotojui ar automobilio savininkui už vilkiko darbą tenka mokėti 36,30 Eur, o už kiekvieną parą saugojimo aikštelėje – po 8,47 Eur. Priverstinai nuvežus transporto priemones, jų valdytojams suteikiama galimybė sumokėjus už priverstinį nuvežimą automobilius iš saugojimo aikštelės pasiimti nesudarant papildomų kliūčių.
Iki šios dienos žinomas tik vienas atvejis, kai priverstinai nuvežta transporto priemonė dar nėra pasiimta iš automobilių saugojimo aikštelės.
Grįžęs ir neradęs automobilio, pažeidėjas turėtų kreiptis telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatorius suteiks informaciją, kas nutempė automobilį ir kur kreiptis dėl jo atsiėmimo. Jei tą pačią dieną po automobilio nutempimo vairuotojas nepasigenda transporto priemonės, per vieną darbo dieną automobilio savininkui turimais kontaktais siunčiama informacija apie automobilio nutempimą ir ką daryti, norint jį susigrąžinti.
Naujoji tvarka įsigaliojo šių metų sausio 1 d., priverstinis transporto priemonių nuvežimas buvo pradėtas vykdyti kovo 15 d.
Kol kas Vilniuje patruliuoja vienas vilkikas, kuris per dieną gali nutempti iki 10 KET pažeidžiančių automobilių. Prioritetas yra skiriamas reprezentacinėms miesto vietoms, skverų prieigoms, viešojo transporto stotelėms bei toms vietoms, kuriose lankosi daugiausiai gyventojų.
Dažniausiai užduodamus klausimus ir atsakymus apie šiemet įsigaliojusią tvarką rasite čia.
