„Per porą, trejetą savaičių jos turėtų pasiekti Lietuvą“, – žurnalistams antradienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Pasak jos, šiuo metu derinami sutarčių klausimai.
Europos Sąjunga praėjusią savaitę paskelbė nupirkusi beveik 110 tūkst. vakcinos nuo beždžionių raupų dozių, taip siekdama slopinti ligos protrūkį.
Kaip BNS nurodė ministerija, Lietuvai iš šio kiekio teks maždaug 700 dozių.
„Jei būtų susirgimas Lietuvoje nustatytas, per pirmas keturias dienas artimieji asmenys, kurie gyvena su sergančiuoju, galėtų būtų vakcinuoti. Tai tik tokiu atveju. Tas, kas norėtų, arba visuotinės vakcinacijos, kalbant apie beždžionių raupus – nereikia“, – aiškino viceministrė.
Pasak jos, vakcinos pirmiausia pasieks tas šalis, kuriose yra nustatytų ligos atvejų. A. Bilotienės Motiejūnienės teigimu, Lietuvoje kol kas susirgimų beždžionių raupais nėra nustatyta.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praėjusią savaitę pareiškė, kad Europa tebėra pasaulinio beždžionių raupų protrūkio epicentras ir kad šis susirgimas kelia „realią grėsmę“ regionui, kur jau užregistruota daugiau kaip 1,5 tūkst. užsikrėtimo atvejų.
Beždžionių raupais iš esmės būdavo sergama tik Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, bet prieš kelis mėnesius padėtis pasikeitė.
Kaip nurodė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliugė), dauguma Europoje užregistruotų atvejų „yra tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais“, bet kartu įspėjo, kad sergantieji neturėtų būti stigmatizuojami.
Jis pabrėžė, kad „beždžionių raupų virusas pats savaime nėra susijęs su jokia konkrečia grupe“.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.
Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.
Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.