Vienadienių kelionių skaičius augo 32 proc. iki 1,7 mln. kelionių, o viena kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2 nakvynes, pranešė Statistikos departamentas.
Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 64 mln. eurų. Per vieną asmeninę kelionę gyventojai vidutiniškai išleido 107 eurus, per verslo kelionę – 110 eurų.
50 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose, svečių namuose arba moteliuose, pas gimines ir draugus – 25, nuomojamame būste – 13 proc., sanatorijose ir sveikatinimo įstaigose – 7, poilsio nuosavame būste – 4 proc., kitur – 1 proc.
Populiariausia transporto priemonė buvo automobilis – juo keliavo 83 proc. šalies gyventojų. Autobusu keliavo 12 proc. turistų, traukiniu – 3 proc., kita transporto priemone – 2 proc.
Kaip pagrindines priežastis, dėl kurių nevyko į keliones po šalį, Lietuvos gyventojai įvardijo saugumo stoką (37 proc.), nepakankamas pajamas (28 proc.), sveikatos problemas (22 proc.), nenorą keliauti (5 proc.), didelį užimtumą ir šeimines pareigas (vaiko, ligonio priežiūrą) (po 2 proc.), kitas priežastis (4 proc.).
Į užsienį pirmąjį ketvirtį keliavo 199,8 tūkst. šalies gyventojų – 5 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,7 nakvynės. 51,1 proc. keliavusiųjų nakvojo pas gimines ir draugus ar privačiajame apgyvendinimo sektoriuje, 47,8 proc. – viešbučiuose ir moteliuose.
Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos išleido 124 mln. eurų – 4,9 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 499 eurus.
Kelionių į užsienį skaičius per metus augo 4,9 karto. Daugiausia keliauta į Jungtinę Karalystę (21,8 tūkst., arba 8,8 proc. visų kelionių), Lenkiją (20,3 tūkst., arba 8,2 proc.), Norvegiją (19,6 tūkst., arba 7,9 proc.), Latviją (18,8 tūkst., arba 7,6 proc.), Egiptą (18,2 tūkst., arba 7,3 proc.) ir Daniją (15,4 tūkst., arba 6,2 proc.).