UAB „Akropolis“, iš kurio UAB „Geležinio vilko projektas“ perėmė teises vystyti prekybos ir pramogų centrą, teritorijoje šalia Vingio parko, kitaip žinomoje kaip „Velgos“ sklypas, 2010 metais bandė beveik perpus sumažinti šio sklypo vertę ir susigrąžinti dalį valstybei už žemės sklypą sumokėtų pinigų. Prezidentei Daliai Grybauskaitei, tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui išreiškus susirūpinimą bei kilus visuomenės pasipiktinimui, bendrovė šio ieškinio atsisakė. Dabar, praėjus penkeriems metams, UAB „Geležinio vilko projektas“ siekia iš M. Marcinkevičiaus prisiteisti daugiau nei 5 mln. eurų neva šiuo sprendimu padarytos žalos.
„Mane bandoma apkaltinti šį sprendimą priėmus slaptai ir su niekuo nepasitarus, o pati įmonė, kurioje aš niekados nedirbau, teigia apie ieškinio nutraukimą sužinojusi tik po šių metų birželį baigto vidaus audito. Dauguma prisimena, kad ši istorija 2010-aisiais sukėlė ne mažiau rezonanso nei dabartinis mūsų konfliktas, todėl kažin ar kas nors patikės, kad man pateiktas ieškinys nesusijęs su mano pastarojo meto siekiais išskaidrinti grupės veiklą“, - teigė M. Marcinkevičius.
Verslininko nuomone, šis ieškinys neturi jokio pagrindo, nes senaties terminas suėjo jau prieš kelerius metus. Nepaisant to, atsiimti ieškiniui reikalingi dviejų UAB „Akropolis“ teises perėmusių bendrovių vadovų parašai, o tai jau parodo, kad nebuvo veikiama vienasmeniškai. Anot jo, bet kuriuo atveju nutraukus bylą buvo padaryta daugiau naudos, nei žalos. Tuo metu visos grupės reputacija buvo itin bloga, o šis ieškinys tik užtraukė dar didesnę visuomenės nemalonę.
„Keista, kad savo reputacija taip dabar besirūpinanti grupė bando visuomenei parodyti, jog, pasielgusi atsakingai, priėmė neteisingą sprendimą. Visos grupės ir jos pagrindinio akcininko veiksmai rodo, kad tariamas skaidrumas buvo pasitelktas tik bandant užgesinti mūsų konfliktą. Gaila, kad ir „Baltosios knygos“ iniciatyva užgeso taip pat greitai kaip ir atsirado“,- apgailestavo M. Marcinkevičius
Bendrovės UAB „Geležinio vilko projektas“ teismui pateiktame pareiškime bylą prašoma svarstyti neviešuose posėdžiuose. Anot teisininkų, procese bus pateikiama konfidenciali grupės veiklos informacija. Taip pat, UAB „Geležinio vilko projektas“ atstovai bando užginčyti Mindaugo Marcinkevičiaus pateiktą įvykių versiją bei įrodyti, kad Nerijus Numavičius liudijimas šiame procese yra nereikalingas.
„Prašome viską daryti viešai, nes visuomenė nusipelno žinoti kas iš tiesų padarė lemiamą sprendimą pradėti šį akiplėšišką procesą. Šioje byloje neviešos informacijos nėra - juk visos susitarimų ir sklypo įsigijimo detalės smulkiai buvo aprašytos jau prieš penkerius metus. Manęs nestebina ir tai, kad bandoma išvengti Nerijaus Numavičiaus liudijimo. Būtent jo nurodymu 2010 m. buvo pradėta, o vėliau ir nutraukta, ši abejotina byla. Dabar mūsų susitikimą, kuriame buvo nurodyta atsiimti ieškinį, išvis bandoma paneigti, todėl teismas turi išgirsti abi įvykių versijas ir nuspręsti kuri pusė meluoja“,- svarstė M. Marcinkevičius.
UAB „Geležinio vilko projektas“: pasiteisinimai nepagelbės
„Akropolis Group“ atstovas spaudai Frederikas Jansonas tikina, kad UAB „Geležinio vilko projektas“ savo ieškinyje pateikė labai aiškų ir nuoseklų p. Marcinkevičiaus veiksmų kvalifikavimą – bendrovės vertinimu, ieškinio atsisakymas buvo aplaidus ir savavališkas p. Marcinkevičiaus, kaip tuometinio įmonės vadovo veiksmas, kuriuo jis negrįžtamai ir besąlygiškai atsisakė teisės į žemės sklypo kainos dalies sumažinimą. Įmonės vertinimu, šiais veiksmais jai sukelta žala, viršijanti 5 mln. eurų.
„Mėginimas pateisinti savo veiksmus prasta viešąja nuomone ir rezonansu visuomenėje nepagelbės. Susiklosčiusioje situacijoje ieškinio atsisakymas buvo kraštutinė, nebūtina priemonė, sukėlusi žalą įmonei. Rūpindamasis kaip išvengti minėtų žalingų padarinių bendrovei ir gindamas jos interesus, p. Marcinkevičius turėjo pareigą visuomenei argumentuotai paaiškinti, kuo grindžiamas ieškinys valstybei, kokios jo galimos pasekmės įmonei ir visuomenei, o taip pat išsklaidyti bet kokias abejones dėl to, kad minimas ieškinys gina sutartyje ir įstatymuose įtvirtintas įmonės teises ir nepažeidžia visuomenes interesų“, - teigė F.Jansonas.
Pasak atstovo, akivaizdu, kad šioje situacijoje buvo galima paaiškinti, kad bendrovės ir visuomenės interesai nėra priešingi ir sutampa – t.y., išvystyti ir sutvarkyti apleistą buvusios gamyklos teritoriją ir pan. Priešingu atveju, vadovaujantis p. Marcinkevičiaus logika, kilus bet kokiam viešam nepasitenkinimui dėl pareikšto ieškinio (o taip nutinka dažnai), ieškovas privalo kuo greičiau jo atsisakyti ir baigti procesą. Toks aiškinimas būtų pasityčiojimas iš Konstitucijoje garantuojamos kiekvieno asmens pamatinės teisės į teismą ir teismines pažeistų teisių gynybos.
„Melagingas mėginimas pasiteisinti, kad neva tokį nurodymą jis esą gavo iš p. Numavičiaus, p. Marcinkevičiui taip pat niekuo nepadės ir jo kaip įmonės vadovo atsakomybės už sukeltus nuostolius nesumažins – žalą sukėlusį sprendimą priėmė ne koks nors kitas asmuo, o pats p. Marcinkevičius“, - įrodinėjo „Akropolis Group“ atstovas spaudai Frederikas Jansonas.
tv3.lt primena, kad UAB „Geležinio vilko projektas“ ieškinį, prašantį atlyginto daugiau nei 5 mln. eurų nuostolių, M. Marcinkevičiui pateikė 2014 liepos 2-ąją. Vilniaus apygardos teismas jau atsisakė verslininkui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą.
