Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Estijos sostinėje Taline, viešasis transportas ten gyvenantiems yra nemokamas. Tačiau Lietuvoje to nėra. Susisiekimo ministerijos teigimu, kiekviena savivaldybė pati sprendžia, kaip tvarkyti viešąjį transportą ir, kaip jį apmokestinti.
„Šie tarifų dydžiai privalo būti peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bilietų kainos iš esmės priklauso nuo savivaldybių tarybos valios, kadangi viešasis transportas, dažniausiai, yra nuostolingas, todėl dotuojamas“, – rašoma ministerijos pateiktame atsakyme.
Miestai nedideli, tačiau kainos nemažos
Nenuostabu, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose kainos – didesnės. Tačiau ne tiek jau daug skiriasi ir kitų Lietuvos miestų kainos. Pavyzdžiui, Druskininkuose už vienkartinį bilietą teks sumokėti daugiau nei Kėdainiuose ar Panevėžyje (atitinkamai 0,60 Eur, 0,50 Eur, 0,52 Eur).
Tiesa, kainos gali skirtis ir nuo to, kur bilietėlį perkate. Pavyzdžiui, jei Kėdainiuose vienkartinį bilietą pirksite autobuse, mokėsite 0,60 Eur, Panevėžyje – 0,64 Eur.
Druskininkų savivaldybė naujienų portal tv3.lt informuoja, kad UAB ,,Kautra“ Druskininkų savivaldybėje keleivių vežimo paslaugas teikia nuo 2010 metų, tad per šį laiką viešojo transporto sistema itin tobulėjo: keleiviai vežami šiuolaikiško dizaino patogiais autobusais, savivaldybės teritorijoje atnaujinti autobusų stotelių paviljonai, įrengtos informacinės švieslentės, įdiegta elektroninio bilieto sistema, mokinio e–bilietas.
„Viešojo transporto bilietų kainos nustatomos atsižvelgiant į keleivių vežimo sąnaudas, autobusų eksploatacijos išlaidas, į vežėjo gaunamų pajamų pokytį, kitus svarbius kaštus bei teikiamų paslaugų kokybę“, – teigė savivaldybė.
Sostinės kainos – didžiausios
Nenustebins, bet brangiausias viešasis transportas – Vilniuje. Perkant vienkartinius popierinius bilietėlius Klaipėdoje sumokėtumėte 0,70 Eur, Kaune – 0,80 Eur, o Vilniuje – 1 Eur.
Kodėl tokie skirtumai tarp Vilniaus ir kitų miestų kainų? Modesta Gusarovienė, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos. Šiuo metu surenkamos pajamos iš gyventojų dengia tik puse reikalingos transportui sumos.
„Transporto bilietų kainos nustatomos įvertinus eilę veiksnių: pirmiausia įvertinus viešojo transporto sistemos kaštus, t. y. kiek kainuoja transporto priemonių remontas, atsarginės dalys, degalai, kiek išleidžiama darbuotojų užmokesčiui. Skaičiuojamas ir transporto priemonių nusidėvėjimas, keleivių kontrolės ir kitos sąnaudos.
Atsižvelgiama ir į keleivių srautus, vežėjų finansinę padėtį, miesto finansinę padėtį ir pan. Miesto transporto sistemos finansavimo šaltiniai yra šie: bilietus įsigyjantys keleiviai, miesto savivaldybė (teikiamos kompensacijos už suteiktas lengvatas ir kompensacijos už nuostolingus maršrutus, t. y. už tuos maršrutus, kuriais važiuoja ne daug keleivių, bet jie yra reikalingi gyventojų susisiekimui užtikrinti).
Paskaičiuota, kad šiuo metu pajamos, surinktos iš keleivių dengia šiek tiek daugiau nei pusę vežėjų išlaidų. Visą kitą dalį kompensuoja savivaldybė, siekdama užtikrinti viešojo transporto prieinamumą visiems miesto gyventojams“, – sakė M. Gusarovienė.
Pasak jos, kiekvienas miestas, tvirtindamas viešojo transporto bilieto kainas įvertina tik tam miestui būdingus veiksnius – transporto priemonių amžių, savivaldybės, vežėjų finansinį pajėgumą, keleivių srautus, netgi maršrutų reljefą ir kt. Tad nustatant kainas Vilniaus mieste, neatsižvelgiama, jog, pavyzdžiui, Kaune – mažesnės.
„Kiek mums žinoma, nė vienas Lietuvos miestas nekopijuoja kitų miestų viešojo transporto bilietų kainų, tačiau visada analizuojami kitų miestų pavyzdžiai ir jų taikoma kainodara“, – prideda ji.
Egzistuoja ir įvairesni bilietai nei paminėti lentelėje. Štai 2015 m. Vilniuje buvo pristatyta nauja viešojo transporto bilieto rūšis – Pradinuko bilietas, skirtas 1–4 klasių moksleiviams. Terminuotasis metų trukmės bilietas kainuoja vos 10 eurų, ir aktyvintas galioja 365 dienas. Tai – jau antras specialus bilietas, po 2014 m. sausio 1 d. pradėjusio galioti Senjoro bilieto, skirto 80 metų ir vyresniems Vilniaus senjorams. Jis kainuoja tik 2,9 euro ir aktyvintas taip pat galioja 365 dienas.
„Galima teigti, kad ilgalaikių bilietų kainos tam tikroms socialinėms grupėms yra netgi sumažintos“, – nurodo M. Gusarovienė.
Trumpalaikių bilietų Vilniaus mieste kainos nekeistos nuo 2013 m., tik 2015 m. pradžioje kainos litais buvo konvertuotos į kainas eurais, atliekant kainos apvalinimus. Tuo tarpu ilgalaikių terminuotų bilietų kainos nebuvo keičiamos nuo pat 2012 m. – 30 dienų bilietas anksčiau kainavo 100 litų, o įvedus eurą kaina konvertuota į 28,96 Eur.