Albinas Čaplikas VL žurnalistas
Vakarų Europos šalyse darbdaviai žemės ūkio srityje moka kelis kartus didesnius atlyginimus ir skundžiasi, kad sunku konkuruoti su Rytų Europos šalimis, tačiau užmiršta išmokų iš ES biudžeto skirtumus.
ES laikosi bendrosios žemės ūkio politikos, tačiau akivaizdu, kad ekonominiai ES narių skirtumai išliks dar ne vieną dešimtmetį. ES Ūkininkų darbdavių organizacijos (GEOPA COPA) renginyje Kaune įvairių ES valstybių atstovų pateikti duomenys apie atlyginimų bei darbo laiko sistemas stulbino. Skirtumai rėžia akis, tačiau ir mes, lietuviai, tikrai galėtume daug ko pasimokyti.
Svajonių atlygis
Prancūzijos nacionalinės ūkininkų sąjungos federacijos narė Nataša Marquet pripažino, kad šioje šalyje, ypač žemės ūkyje, taikoma darbo užmokesčio sistema yra labai sudėtinga, net profesionalai sunkiai ją perpranta. „Šįmet Prancūzijoje minimalus atlyginimas žemės ūkio srityje buvo 9,43 euro už valandą (5 730 Lt per mėnesį). Jis galioja tiek nuolatiniams, tiek laikinai įdarbintiems darbuotojams, todėl mums sunku konkuruoti, pavyzdžiui, su Bulgarija, kurioje atlyginimai yra mažiausi ES“, – sakė N.Marquet.
Prancūzė neatsitiktinai paminėjo Bulgariją: šios šalies atstovai neatvyko į Kauną. Tačiau tik šiek tiek didesni atlyginimai mokami Rumunijoje, Čekijoje bei Baltijos šalyse. Ekonominę krizę išgyvenančioje Italijoje nekvalifikuotų darbuotojų minimalus atlyginimas yra 750 eurų (2 590 Lt) per mėnesį. Tačiau 30 provincijų atlyginimai yra skirtingi. Pasak Belgijos atstovo Chriso Bottermano, šiuo metu vadovaujančio GEOPA COPA, šios šalies atlyginimų sistema lankstumu nedaug nusileidžia Italijoje taikomai tvarkai.
„Belgijoje sudarytos labai geros įsidarbinimo galimybės studentams. Jiems suteikiamos didelės lengvatos, todėl jų atlyginimas nedaug skiriasi nuo minimalaus pastovių darbuotojų atlyginimo – apie 10 eurų už valandą“, – sakė C.Bottermanas. Apskritai jei Belgijoje atlyginimas per mėnesį neviršija 2 000 eurų (6 900 Lt), valstybė tokiems darbuotojams taiko labai daug lengvatų. Tokia sistema labai brangi, nes nuolaidas daro ne tik valstybė – ir darbdaviai turi mokėti palyginti didelius mokesčius.
Ne visur gerai
Ispanija sprendžia sudėtingas finansines problemas, todėl šioje šalyje sumažėjo ir atlyginimai žemės ūkio srityje. Pasak Ispanijos jaunųjų ūkininkų asociacijos atstovo Carloso Bayono, šalyje nustatytas minimalus atlyginimas yra 645 eurai, arba 2 230 Lt, per mėnesį, tačiau realiai mažiausias atlyginimas yra apie 2 735 Lt. Žinoma, techniniai darbuotojai augalininkystės ūkiuose uždirba gerokai daugiau – apie 4500 Lt. Kaimyninėje Lenkijoje minimalus mėnesio atlyginimas – 1 600 zlotų (1 320 Lt), o vidutinis atlyginimas žemės ūkio sektoriuje yra 2 200 zlotų (1 810 Lt). Dar mažesni atlyginimai yra Latvijoje. Anot Latvijos ūkininkų federacijos atstovės Sarmite Babane, nuo 2014 m. sausio 1 d. minimalus atlyginimas šioje šalyje išaugs iki 320 eurų (1 105 Lt) per mėnesį. Tačiau labiau kvalifikuoti darbuotojai Latvijoje jau dabar uždirba 1 800–3 000 Lt. Lietuvoje nuo šių metų pradžios minimalus atlyginimas išaugo iki 1 000 Lt neatskaičius mokesčių. Aukštos kvalifikacijos darbuotojams lietuviai ūkininkai negaili 2–3 kartus didesnio atlyginimo. Mažesni atlyginimai ES šalyse mokami tik Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Negaili laisvadienių
Lyginant atlyginimų dydžius būtina įvertinti ir kitas sąlygas. Štai Vakarų Europos šalyse išliko mums nuostabą keliančių lengvatų. „Ispanijoje papildomai skiriamos ir apmokamos dvi dienos vestuvėms bei tiek pat dienų gimus vaikui. Dar dvi laisvos dienos suteikiamos sveikatos tyrimams medicinos įstaigose“, – sakė C.Bayonas. O štai italai vestuvėms skiria net 10 laisvų apmokamų darbo dienų ir po vieną dieną gimus vaikui bei mirus artimam giminaičiui. Italijoje gilios šeimų bendravimo tradicijos – jos atsispindi ir įstatymuose. „Plačiai naudojama šeimos sistema, kai ūkininkui nemokamai talkina giminaičiai iki ketvirtos kartos. Tokiais atvejais nereikia jokių sutarčių“, – sakė Italijos atstovė Giuseppe Ruocco. Savaitės darbo laikas daugelyje ES šalių panašus – nuo 35–38 val. Prancūzijoje ir Belgijoje iki 48 val. Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Tiesa, kiekvienoje šalyje taikomos įvairios išlygos, galimi viršvalandžiai. Bene griežčiausia sistema taikoma Prancūzijoje. Jokio lankstumo negali būti – privaloma griežtai laikytis įstatymuose numatytų reikalavimų, o jų yra labai daug. „Mūsų šalyje tik išimtiniais atvejais per savaitę galima dirbti iki 48 val., tačiau tokiais atvejais griežtai numatyti darbo užmokesčio didinimo koeficientai. Pavyzdžiui, nuo 36-os valandos privalu atlyginimą didinti 44 proc. Jei per metus dirbama ilgiau nei 1 861 val., skiriama viena laisva diena, o jei dirbama iki 2 000 val. – trys laisvos dienos“, – sakė N.Marquet. Ispanijoje per savaitę leidžiama dirbti 40 val., o šį laiką viršijus kompensuojama arba laisvomis dienomis, arba už kiekvieną dirbtą valandą skiriamos dvi valandos kitą dieną.
Skundžiasi mokesčiais
ES šalyse skirtingi ir mokesčiai. Štai pasak Belgijos atstovo C.Bottermano, darbdavius šioje šalyje slegia itin dideli socialiniai mokesčiai: „Jie siekia 38 proc., dar 10 proc. darbdaviai turi skirti darbuotojų atostogoms ir dar 12 proc. – socialiniam fonui, taigi iš viso net 60 proc.“ Tačiau belgas puse lūpų prasitarė, kad tokie skaičiavimai yra tik teoriniai. Kaip jau rašėme, Belgijoje darbuotojams taikoma daug lengvatų, pradedant nuo mažesnio nei 2 000 eurų per mėnesį atlyginimo kompensavimo bei lengvatų vyresniems nei 54 metų darbuotojams. Kodėl Belgijoje nedaug dirbančiųjų laikinai? Todėl, kad pasistengė valstybė. Už įdarbintuosius laikinai mokesčiai padidėja apie 20 proc., todėl specialiai įdarbinti neapsimoka.
Prancūzai sakė, kad jų šalyje mokesčiai slegia darbdavius. Štai darbdavys moka 33 proc. atlyginimo dydžio socialinius mokesčius, iš jų padengiamas nedarbingumas dėl ligos, motinystės atostogos, invalidumas, išmokos mirties atvejais, pensijos draudimas, įvairios išmokos šeimai ir nelaimingų atsitikimų darbe išmokos. Iš viso mokesčiams skiriama 45 proc. darbdavio mokamo atlyginimo. Dėl mokesčių skundžiasi ir kaimyninės Lenkijos darbdaviai, nes jiems tenka mokėti mokesčius nacionalinei draudimo kompanijai, nors ši sistema veikia prastai, todėl darbdaviai dar priversti mokėti ir privačioms kompanijoms. Latvijoje mokesčiai socialinei apsaugai yra 33,9 proc., iš kurių 24,9 proc. sumoka darbdavys ir 9 proc. – darbuotojas.
Komentarai
Trūksta patikimos statistikos
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas
ES šalių pateiktus duomenis vertinu labai atsargiai. Labai tikėtina, kad oficialiai nurodomi didesni atlyginimai, nei mokama iš tikrųjų. ES bėda ta, kad ji neturi patikimos statistikos sistemos. Neretai apklausiama 20 proc. ūkininkų ir daromos išvados. Suprantu, kad duomenų rinkimas brangiai kainuoja, tačiau jei neapklausei 80 proc. ūkininkų, negali turėti patikimų duomenų. Mane stebina kaimynų lenkų pateikti duomenys. Jei jie moka tokius socialinius mokesčius, nesuprantu, kokiais būdais jie geba pagaminti pigiau nei pagaminame mes. Gal tokia tvarka yra tik popieriuose, o iš tikrųjų yra kitaip arba atsiskaitoma nelegaliai? Man patiko Italijoje taikoma tvarka, kai giminaičiai iki ketvirtos kartos gali talkinti nemokamai. Mums labai tiktų tokia tvarka. Tiesa, šįmet Lietuvoje įdiegta paslaugų kvitų sistema labai palengvino darbą mums, o ir valstybei per ketvirtį ūkininkai sumokėjo apie 150 tūkst. Lt, be to, esu įsitikinęs, kad labai sumažėjo nelegalaus darbo.
Susirgęs gali uždirbti daugiau
Waldemaras Rolewskis, Lenkijos žemės ūkio darbdavių, nuomininkų ir žemės savininkų federacijos viceprezidentas
ES šalys senbuvės dejuoja, kad dėl gerokai didesnių atlyginimų joms sunku konkuruoti su naujosiomis ES narėmis, tačiau užmiršta apie gaunamos paramos iš ES biudžeto skirtumus. Apgailestaudamas turiu pripažinti, kad mano tėvynainiai lenkai sugebėjo sukurti dar sudėtingesnes sąlygas nei tuo garsėjantys prancūzai. Pavyzdžiui, protu neįmanoma suprasti, kodėl darbdavys Lenkijoje turi mokėti net už 32 pirmas nedarbingumo dienas, nors galioja ir visiškas socialinis draudimas. Darbuotojui susirgus pradeda veikti socialinė sistema, pagal kurią jam turi būti mokama ne mažiau kaip 80 proc. vidutinio atlyginimo. Neretai nutinka taip, kad sergantys darbuotojai gauna didesnį atlyginimą nei dirbantys jų kolegos. Tai rodo, kad Lenkijos darbo kodeksą kūrė nuo realybės nutolę asmenys. Jie nesuprato mūsų žemės ūkio problemų ir negirdi mūsų, darbdavių, pasiūlymų.
Minimalūs atlyginimai žemės ūkio srityje (Lt)
Lietuva 1 000 Latvija 1 105 Lenkija 1 320 Ispanija 2 230 Italija 2 590 Prancūzija 5 730 Belgija 6 070
Šaltinis – GEOPA COPA.
