„Vis dėlto stengtis turime dėl ko – šalies ateitį formuosiantys kriterijai neblizga“, – aiškino LPK atstovas.
R. Dargis teigė, kad egzistuoja trys esminės sritys, nuo kurių priklausys šalies ekonomikos tvarumas – žmogiškieji ištekliai, finansų tvarumas ir konkurencinė aplinka.
Demografija kenks konkurencingumui
LPK vadovas pasakojo, kad nors gimstamumo rodikliai Lietuvoje pamažu gerėja, tačiau toli gražu nesiekia šalies augimui reikiamo vidurkio.
„Emigracijos mastai ir mirtingumas kasmet iš Lietuvos pašalina praktiškai po vieną miestą“, – sakė R. Dargis ir pridūrė, kad nesikeičiant situacijai netolimoje ateityje galime sulaukti dienos, kuomet Lietuvoje gyvens mažiau nei 2,7 mln. gyventojų.
„Žinoma, didžiausias sumažėjimas bus fiksuojamas darbingo amžiaus gyventojų kategorijoje“, – sakė LPK prezidentas. Vis dėlto R. Dargis teigė, kad dėmesį reikėtų kreipti ne tiek į pačius skaičius, o į tai, kiek nedirbančiųjų tenka vienam dirbančiajam.
Teigiama, kad tokia situacija ilgainiui gels viešiesiems finansams, o tokia situacija gali mažinti konkurencingumą bei patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms.
Naują kartą ugdo bemoksliai
LPK atstovas negailėjo karčių žodžių Lietuvos švietimo sistemai, kuri, anot LPK atstovo, neatitinka šalies poreikių. „Net 60 proc. studentų studijuoja socialinius ir humanitarinius mokslus, tad ar galime kalbėti apie inovacijas ir technologinio verslo augimą“, – sakė R. Dargis ir pridūrė manąs, kad moksleiviai renkasi lengviausią kelią.
LPK atstovo teigimu, norint patenkinti IT verslo poreikius, kasmet reikia 5 tūkst. specialistų, tačiau mokyklose informacinių technologijų egzaminą renkasi mažiau nei 2 tūkst. jaunuolių. „Skaičiai kalba patys už save“, – pasakė R. Dargis.
Teigiama, kad panaši situacija egzistuoja ir Švedijoje, tačiau ten atlikus detalų situacijos vertinimą paaiškėjo, kad problemos esmė glūdi dar mokyklose. „Paaiškėjo, kad mokytojais tampa mažiausiais balais mokyklą baigę asmenys – manau, panašumų su Švedija rastume ir Lietuvoje“, – sakė LPK prezidentas.
Kaip vieną problemos sprendimų būdų R. Dargis įvardijo darbo jėgos imigracijos skatinimą. „Nereikėtų tikėtis, kad tokio tipo politiką mums atsiųs Briuselis – tai kiekvienos valstybės reikalas, todėl raginčiau nebūti paskutiniais apsisprendusiais, kaip šioje situacijoje elgtis“, – Vyriausybės atstovams sakė R. Dargis.
Regionuose – kreditavimo badas
LPK atstovo teigimu, nors kreditavimas auga, jis vis dar yra ypač žemo lygio.
„Verslo kreditavimas regionuose yra labai mažas, o tai atsiliepia verslo ir mažiau apgyvendintų teritorijų augimui“, – teigė jis.
Anot R. Dargio, kai kurie pastarojo meto pavyzdžiai verčia nerimauti dėl Lietuvos investicinio patrauklumo Vakarų kapitalui. „Stambių įmonių išvarymas ir vakarietiško kapitalo žiniasklaidos pasitraukimas rodo, kad turime problemų“, – pabrėžė jis.
Pastarasis taip pat pasakojo džiaugęsis, kad premjeras subūrė darbo grupę dėl darbo jėgos apmokestinimo, tačiau teigė, kad konkrečių rezultatų nebuvimas nuvilia.
LPK prezidentas taip pat pasakojo apie poreikį efektyvinti viešojo sektoriaus valdymą. „Šiuo metu visa visuomenė kenčia nuo to, kad valstybės rankose esantis turtas nėra tvarkomas efektyviai – esu tikras, kad vietos optimizacijai apstu“, – sakė R. Dargis ir pridūrė, kad galima būtų svarstyti apie nekilnojamojo turto mokestį valstybės turtui, mat kol kas motyvacijos šį įdarbinti mažai.
