Į portalą tv3.lt kreipėsi studentė Miglė. Ji pasidalijo kurioziška situacija, į kurią, anot merginos, ko gero, pateko ne tik ji pati, bet ir kiti Užimtumo tarnyboje registruoti studentai.
„Vyriausybė studentams dėl Covid-19 skyrė išmokas. Tačiau dėka jos, aš nebegaliu pretenduoti į socialinę stipendiją. Kaip nuolatinių studijų studentė bandžiau registruotis į Valstybinių studijų fondą, tačiau sužinojau, kad socialinės stipendijos negausiu, nes praradau socialiai remiamo asmens statusą.
Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistės paaiškino, kad priežastis – Užimtumo tarnybos skirta išmoka. Užimtumo tarnybos skiriamos išmokos atsisakymas niekuo negelbės, nes, esą vis tiek turiu galimybę gauti pajamų“, – pasakojo Miglė.
Mergina skaičiuoja, kad taip prarado nemažą sumą pinigų.
„Užimtumo tarnyba pervedė apie 160 eurų. Keliais eurais buvo viršyta suma, dėl kurios prarandama teisė į socialinę paramą.
Socialinės stipendijos nuo šių metų siekia 253 eurus, o socialinės paramos išmoka – 125 eurai. Taigi, praradau 200 eurų. Pridėkime dar tai, kad nuo gruodžio mėnesio išmokos dėl Covid-19 nutraukiamos, o į socialinę stipendiją bus galima pretenduoti tik nuo kitų metų kovo mėnesio. Tad susidaro kelių mėnesių „duobė“, kai negausiu jokių išmokų“, – piktinosi Miglė.
Pasak jos, Vyriausybė, švelniai tariant, „pakišo kiaulę“ Užimtumo tarnyboje registruotiems studentams. Viena ranka davusi iki poros šimtų eurų, kita – atėmė gerokai didesnes socialines stipendijas ir socialinės paramos išmokas.
Taip pat ji tikina, kad, ko gero, daugelis mano, kad studentai neturi ką veikti, todėl ir skundžiasi.
„Daugelis sakys, ko čia tie studentai verkia – tegul eina dirbti. Žinoma, galima eiti dirbti, jeigu studentas suprantamas kaip pigus nekvalifikuotos darbo jėgos šaltinis. O svarbiausias kriterijus yra aukštojo mokslo diplomas, bet ne studijų kokybė.
Tad reikia apsispręsti, ko norime – diplomuotų „kadrų“ ar specialistų. O gal apskritai nebereikia žaisti parama studijoms ir „gerovės valstybės“ idėjomis?“ – retoriškai klausė mergina.
Išmoka priklauso visiems, kurie nedirba
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentuodama šią situaciją teigė, kad darbo paieškos išmoka mokama visais atvejais, jeigu asmuo atitinka du kriterijus – yra bedarbis ir nedalyvauja aktyviose darbo rinkos priemonėse.
„Gali tik skirtis darbo paieškos išmokos dydis – gaunantiems nedarbo socialinio draudimo išmoką pagal stažą ji sudaro 42 eurus, o neturintiems teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos – 200 eurų. Ši išmoka gali būti mokama iki pusės metų, bet ne ilgiau nei iki 2020 metų. gruodžio 31 dienos“, – aiškinama ministerijos komentare.
Kalbėdama apie socialines pašalpas, ministerija pasakojo, kad jos mokamos priklausomai nuo pajamų.
„Jeigu vidutinės asmens arba šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 137,5 eurai, tuomet toks asmuo arba šeima gali gauti socialinę pašalpą. Skaičiuojant vidutines asmens arba šeimos pajamas, įskaičiuojamos visos gaunamos pajamos, išskyrus vaiko pinigus, 20-40 proc. darbo užmokesčio ir tokia pati dalis darbo paieškos arba nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Kokia dalis darbo užmokesčio, darbo paieškos ar nedarbo socialinio draudimo išmokų neįskaičiuojama į bendras pajamas priklauso nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – kuo daugiau šeimos narių, tuo neįskaitoma dalis didėja“, – komentavo ministerija.
Pasak jos, gavus papildomų pajamų gali pasitaikyti situacijų, kai asmuo netenka piniginės socialinės paramos, nes ji nėra teikiama asmenims, kurių vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį viršija 137,5 eurus (neįskaičius vaiko pinigus, dalies darbo užmokesčio ir nedarbo ar darbo paieškos išmokų).
„Tai yra dėsninga, nes asmens ar šeimos pajamos iš įvairių išmokų negali būti tokio dydžio, kad asmuo nebūtų skatinamas įsidarbinti“, – aiškino ministerija.
