Tokį labiausiai tikėtiną pandemijos poveikio transporto sektoriui scenarijų piešia tyrimą atlikusi bendrovė „Baltic Institute for Research and Development“.
„Galima manyti, kad Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektorius trauksis apie 17 proc. (...) 2021 metais sektoriaus augimas praktiškai pagautų panašų pagreitį į kritimo ir tas atsigavimas būtų panašus į V formos atsigavimą, sektorius jau 2020 metų pabaigoje galėtų rodyti pakankamai teigiamus rezultatus“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė bendrovės vadovė Eglė Stonkutė.
Pasak jos, jei šių metų pabaigoje kiltų antra koronaviruso banga, tikėtina, kad sektoriaus kuriama pridėtinė vertė smuktų dar labiau – 27 proc., verslo praradimai būtų 1,12 mlrd. eurų, o darbo galėtų netekti 48 tūkst. žmonių.
„Ir jau tas atsigavimas būtų panašesnis į U ir netgi į L formos, jeigu į sektorių nebūtų nukreipta ženkli parama“, – kalbėjo E. Stonkutė.
Optimistiniu atveju sektorius smuktų 9 proc. , jo praradimai siektų 633 mln. eurų, o darbo netektų 34,5 tūkst. žmonių.
„Baltic Institute for Research and Development“ vadovės teigimu, yra bent keli faktoriai, lemsiantys sektoriaus atsigavimą: paslaugų rinkos ir struktūriniai sektoriaus pokyčiai, kitų šalių rinkų atsigavimas ir Lietuvos valstybės parama, įskaitant ir šalies vežėjų interesų gynimą užsienyje.
„Ir kitas dalykas: kadangi krovinių sektorius labai daug dirba užsienyje, tai jam yra labai yra svarbu, kaip jis galės konkuruoti, žinant, kad kitos šalys taip pat rems savo krovinių vežimo sektorius ir ekonomikas“, – sakė E. Stonkutė.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis teigia, kad gaivinant sektorių būtina greita ir apčiuopiama valstybės pagalba.
„Tik nuo valstybės apsisprendimo priklausys, ar šis sektorius ir toliau stums Lietuvos ekonomiką ar tai pajėgs padaryti jau ir kiti sektoriai. Akivaizdu, kad šios beprecedentės krizės akivaizdoje vyksta ekonomikų karas, kuriame ginklas yra iš tiesų valstybės parama verslui“, – sakė T. Garuolis.
Pasak jo, Lietuva turbūt vienintelė šiuo metu teikia tiesioginę pagalbą kelių transporto sektoriui, tačiau trūksta specifinių paramos priemonių, skirtų finansuoti naujoms investicijoms, persiorientuojant į naujas rinkas.
„Prieš geras 20 dienų Lietuva notifikavo Europos Komisijai 5 mln. eurų paramos schemą, kuria naudojantis, pagal laikinąją sistemą, yra remiamos krovinių vežimą keliais vykdančios mažos ir vidutinės įmonės. Parama jau veikia“, – kalbėjo T. Garuolis.
Jis pastebėjo, kad mažėjant ar net išnykstant kai kurių paslaugų poreikiui Vakarų Europoje (įskaitant ir dėl Mobilumo paketo), gali būti, kad Rytų regiono kryptis kartu su tiesiogine geležinkelio jungtimi tarp Lietuvos ir Kinijos galėtų sudaryti sąlygas Lietuvai užimti išskirtinę pagrindinio partnerio poziciją, kuriant žemės transporto „autostradą“ tarp Kinijos ir Vakarų Europos – prielaidos tam yra: „Pas mus padarytos didelės investicijos, yra didžiulis automobilių parkas.“
E. Stonkutė pabrėžė, kad transporto sektorius gali būti ir visos šalies ekonomikos atsigavimo garantas.
„Jeigu mes transporto sektoriui šiek tiek padėtume, aprūpintume profesionaliais instrumentais (...) Ir jeigu šiek saviškius gintume užsienio rinkose, manau, kad transporto sektorius ir saugojimo sektorius bendrąja prasme galėtų padėti mūsų ekonomikai greičiau grįžti į augimo etapą“, – sakė E. Stonkutė.
