Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusį gruodį Lietuvoje buvo registruota 144,1 tūkst. bedarbių. Tai būtų 8,4 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Palyginti su 2018 m. gruodžiu, šis rodiklis padidėjo 0,2 proc. punkto.
Išankstiniai Statistikos departamento duomenys rodo, kad per vienuolika praėjusių metų mėnesių į Lietuvą imigravo 45,5 tūkst. žmonių. Kiek daugiau nei pusė jų yra Lietuvos piliečiai, o kita pusė – užsieniečiai.
Norėdami čia pradėti dirbti prieš gaudami vizą arba leidimą gyventi, jie turi gauti Užimtumo tarnybos (anksčiau – Darbo biržos) leidimą. Jo nereikia tiems, kas turi profesiją, kuri įrašyta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Šis sąrašas atnaujinamas kas pusmetį. Antrąjį 2019 m. pusmetį sąraše buvo 16 profesijų. Šį pusmetį jų padaugėjo keturis kartus ir dabar yra per 60.
Sprendžiant iš sąrašo, Lietuvai trūksta ne tik tolimųjų reisų vairuotojų (jų trūksta jau ne vienerius metus) ar įvairių tinkuotojų, suvirintojų, mūrininkų, apdailininkų.
Taip pat trūksta specialaus išsilavinimo, regis, neturinčių žuvų darinėtojų, pjaustytojų, pusgaminių ruošėjų, taip pat skerdikų, mėsininkų, mėsos darinėtojų, išpjaustytojų. Be to, ir skirtingų siuvėjų.
Kodėl tad daugėjant darbo neturinčių lietuvių, reikia atsivežti daugiau užsieniečių? Darbuotojų ir darbdavių atstovai turi skirtingas versijas.
Nepakankamai dalijasi pelnu
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė regi skirtingas priežastis, kodėl plečiamas trūkstamų profesijų sąrašas.
„Pastebėjau, kad tos profesijos metai iš metų nelabai keičiasi, reikia vis tų pačių. Nieko naujo, kai esame derybose su darbdaviais, aš kiekvieną kartą vis girdžiu tokių pasakymų, kad reikia atsivežti daugiau darbuotojų, kad situacija sudėtinga ir pan.
Matyt, iš tiesų kai kur profesijų aukštos kvalifikacijos iš tikrųjų trūksta. Bet, kita vertus, tai susiję ir su pigia darbo jėga“, – svarstė pirmininkė.
Anot jos, daug ką parodė istorija, kai negavę žadėtų algų streikuoti ėmė Kaune stadioną statantys turkų statybininkai.
„Jeigu ne turkai, kurie parodė savo valią, mes niekada ir nesužinotume, kad įmonė, laimėjusi viešąjį pirkimą, dirba šešėlyje, kad buvo žadėti vieni pinigai, o mokėti kiti.
Ten surinkti žmonės ir žadėti 500 eurų atlyginimai už mėnesį. Mūsų statybininkai už tokius pinigus gal net nedirbtų. Šios priežasties irgi negali atmesti. Darbdavys ieško įvairių landų, kaip gauti pigiau ir pelno dalijimosi ekonomikos Lietuvoje ir toliau nėra“, – komentavo I. Ruginienė.
Kita vertus, ji atkreipė dėmesį ir į Lietuvos švietimo spragas:
„Turime kalbėti ir apie mūsų švietimo sistemą, kuri nespėja koja kojon su tuo, kas realiai vyksta Lietuvoje. Mes nepagrįstai nuvertiname profesines mokyklas. Jų autoritetą visiškai sužlugdėm. Mūsų vaikai baigę mokyklą eina į universitetą, o profesinė mokykla – ne prestižas. Nors dažnu atveju baigęs ją gali ir daugiau gali uždirbti nei turėdamas aukštąjį išsilavinimą.“
Pirmininkės nuomone, valstybės požiūris šiuo klausimu yra netinkamas, nedaroma nieko, kad profesinės mokyklos atgautų prestižą, o jose būtų parengiami profesionalūs specialistai. Tuomet nereikėtų jų vežtis iš užsienio.
Išlepino per dideles išmokos?
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pripažino esant problemą, kai bedarbių daugėja, tačiau kam dirbti nėra.
„Negalėčiau atsakyti dėl konkrečių trūkstamų specialybių, nes paties sąrašo dar nemačiau. Bet kalbant apie tai, kad ir bedarbių yra, ir darbuotojų trūksta, čia yra keletas aspektų.
Vienas dalykas tas, kad iš tikrųjų Lietuvoje daugėja chroniškų, sisteminių bedarbių. Įvairių išmokų sistema vis pučiasi ir dirbti neapsimoka. Formuojasi tokia žmonių kategorija, kurie susirenka išmokas, jiems pritaikomos įvairios lengvatos ir taip panašiai jie gali sau egzistuoti tiesiog nedirbdami. Čia atsiranda tokios žirklės, neatitikimas tarp darbuotojų trūkumo ir darbuotojų didelio skaičiaus“, – komentavo konfederacijos vadovas.
Kita vertus, jis taip pat mano, kad dabartinis profesinis mokymas nėra tiek efektyvus, kad parengtų trūkstamų profesijų darbuotojų:
„Mes šį klausimą nuolat keliame. Ir dabar, tiesą sakant, vyksta diskusija su Vyriausybe dėl vadinamos pameistrystės sistemos. Ją iš dalies finansuotų valstybė, iš dalies verslas. Darbdaviui būtų galima imti tuos moksleivius ir jie galėtų derinti teorinį mokymąsi su praktiniu darbu įmonėse. Ta sistema jeigu pradėtų gerai veikti, tai, mūsų nuomone, būtų naudinga.
Anot V. Sutkaus, tokia pameistrystės sistema leistų ne tik leistų besimokantiems jaunuoliams iš anksto užsitikrinti darbo vietą, o verslui – pasirengti darbuotojus, pagal jų įmonės specifiką. Taip pat būtų galima perkvalifikuoti ir vyresnius bedarbius, kurių kvalifikacija neatitinka dabartinių poreikių.
Kaip atsiranda sąrašas
Atsiųstame komentare Užimtumo tarnyba paaiškino, kad siekdama derinti darbo jėgos pasiūlos atitikimą paklausai du kartus per metus rengia profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonomikos veiklos rūšis. Jeigu užsieniečio profesija įtraukta į šį sąrašą, jis gali atvykti dirbti ir be Užimtumo tarnybos išduoto leidimo.
Išnagrinėjusi kiekvienos profesijos situaciją darbo rinkoje Užimtumo tarnyba parengė šalyje trūkstamų profesijų sąrašo projektą. Kiekviena profesija turėjo atitikti šiuos kriterijus:
• registruota profesijos darbo jėgos paklausa (laisvos darbo vietos) pramonės ir statybos sektoriuose per metus viršijo darbo pasiūlą (darbo ieškantys asmenys) ne mažiau kaip 2 kartus, paslaugų sektoriuje – ne mažiau kaip 5 kartus;
• profesija įsidarbinimo galimybių barometre priskirta didelių įsidarbinimo galimybių profesijų grupei;
• darbdaviai ar darbdavių asocijuotos struktūros pateikė motyvuotą bei pagrįstą informaciją Užimtumo tarnybai apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą per artimiausią pusmetį arba gauta informacija iš savivaldybių, užsienio investicijų plėtros agentūros apie investicijas bei naujų darbo vietų kūrimą ir Užimtumo tarnyboje registruota atitinkamų profesijų darbo jėgos pasiūla bus nepakankama.
• trūkstamų profesijų sąrašas pristatomas Trišalei tarybai prie Užimtumo tarnybos, kuriai priklauso darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai. Jie taip pat teikia savo siūlymus.
Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvą dirbti ir jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Į sąrašą patenkančių profesijų atstovams viza ar leidimas gyventi išduodamas paprastesne tvarka.
