„Įmonėms šie kaštai turės būti grąžinti. Tikėtina, kad per vandens kainą tas bus kompensuota. Ir tikėtina, kad galimas geriamo vandens tiekimo kainų augimas“, – Seimo Aplinkos apsaugos komitete trečiadienį teigė VERT vadovas Renatas Pocius.
„Vandens tiekimo įmonių kaštai pakankamai žemi ir reikia spręsti problemas (...), nes jeigu bus nesprendžiama į priekį, gali būti problemų su įmonių finansinėmis galimybėmis vykdyti geriamo vandens tiekimo veiklą“, – pridūrė jis.
VERT duomenimis, brangiausiai geriamą vandenį tiekia „Rietavo komunalinis ūkis“ (4,64 euro už kubą), „Kelmės vandenys“ (4,62 euro) ir „Biržų vandenys“ (4,35 euro), o pigiausiai – 1,51-1,89 euro – vanduo kainuoja Druskininkų, Vilniaus, Vilkaviškio gyventojams.
„Tas skirtumas susidaro dėl tinklo konfigūracijos, vartotojų skaičiaus“, – teigė R. Pocius.
Pasak jo, didžiausios įtakos nuostolingai įmonių veiklai turėjo energijos išteklių, ypač elektros brangimas ir darbo užmokesčio didinimas.
Seimas 2022 metų spalį leido keisti vandens tiekimo įmonių tarifus, jeigu elektros bei dujų kainos didėja arba pinga trečdaliu.
Vandens tiekimas nuo šių metų sausio jau pabrango Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ir kitų miestų gyventojams.
Tris didžiausius šalies geriamojo vandens tiekėjus vienijanti asociacija „Vandens jėga“ anksčiau prognozavo, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įmonės, tiekiančios daugiau nei pusę Lietuvos geriamojo vandens, pernai patirs daugiau nei 10 mln. eurų nuostolių.
VERT dabar reguliuoja 75 vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių tarifus.