Būti verslininku gali ir neturėdamas genialios idėjos - užtenka turėti pinigų ir verslo modelį nusipirkti. Tačiau kaip neįsigyti katės maiše?
Verslo modelis pagal franšizę pasaulyje gyvuoja ganėtinai seniai. Franšizavimo sukūrimo nuopelnai priskiriami Isaacui Singeriui, 1858 metais JAV sukūrusiam patobulintų siuvimo mašinų platinimo sistemą.
Franšizavimo praktika
Franšizavimo modelis veikia tokiu principu: įmonė, sėkmingai plėtodama savo veiklą, gali nuspręsti klonuoti verslo modelį ir jį parduoti kitiems. Pagal franšizes pasaulyje klesti ne tik greitojo maisto gigantai „McDonalds", „Subway“, aprangos tinklai „Zara“, „Tommy Hilfiger“, kosmetikos parduotuvės „The Body Shop“, „L'Occitane“, bet ir ne mažiau pasaulyje pripažinti viešbučių tinklai „Hilton“ ir daugelis kitų garsių prekių ženklų.
Mūsų šalyje pagal franšizę jau ne vienerius metus veikia garsus picerijų tinklas „Čili“, jaunimo mėgstamas greitojo maisto restoranas „McDonald's“, viešbučių tinklas „Radisson“, degalinių tinklas „Statoil“. Tiesa, kavos restoranų tinklas „Double Coffee“ taip pat kurį laiką bandė įsitvirtinti Lietuvoje, tačiau, panašu, šis verslas neatnešė tokios sėkmės, kokios tikėtasi - šiemet uždarytos paskutinės dvi likusios šio tinklo kavinės Vilniuje. Tai rodo, kad verslo modelį, kuris pasiteisino kitose šalyse, įsigyti gali, tačiau sėkmės sąlyga į verslo sandorio vertę neįskaičiuota. Ką daryti, kaip pasverti visus už ir prieš galvojant apie verslo franšizę?
Franšizė garsina šalies vardą
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Aloyzas Ulbis dabartinę verslo aplinką Lietuvoje apibūdino kaip ganėtinai apsunkintą biurokratine ir mokestine našta, tačiau įžvelgė ir teigiamų pokyčių. Vienas jų - galimybė steigti verslą pagal franšizę. Tardamas sveikinimo kalbą tarptautinės franšizavimo dienos „Brand 4 Baltic“ proga, A. Ulbis pripažino, kad anksčiau verslas buvo daugiau atsitiktinis ir net kalbos apie franšizavimą nebuvo, tačiau dabar tokiam verslui steigtis galimybės ganėtinai didelės.
„Dabar geru franšizavimo pavyzdžiu galėtų būti „McDonalds“ Pabaltijo ir kitose šalyse, prekybos centro „Senukai“ sėkmingai įgyvendinamas plėtros projektas Baltarusijoje“, - teigė konferencijos pranešėjas.
„DnB Nord“ grupės vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos pastebėjimu, šiuo metu Baltijos šalių žinomumas nėra ypatingai didelis, todėl jį būtina plėtoti.
„Franšizės modelis leidžia pasinaudoti jau sukurta verte ir plėtoti produktą ar paslaugą kitose rinkose“, - atkreipė dėmesį ekonomistė.
Anot jos, statistika taip pat rodo, kad verslo įmonės, kurios turi žinomą vardą ir pripažinimą pasaulinėse rinkose, turi ir didesnes pelno maržas.
„Pagal 2009-2010 metų pajamų struktūras trys įmonės JAV akumuliuoja 80 proc. viso sektoriaus pelno, nors užima mažiau nei pusę rinkos. Tai dar kartą parodo, kaip svarbu yra plėtoti ne tiktai produktą, bet ir vardo žinomumą“, - sakė J. Rojaka.
Atsiliekame nuo kaimynų
Nors verslo klimatas Lietuvoje, pasak „DnB Nord“ finansų analitikės, pastarąjį penkmetį gerėja, Lietuva vis dar turi įveikti daug barjerų ir iššūkių.
„Šiuo metu pasaulio verslo konkurencingumo indekse Lietuva užima 47 vietą. Tai tikrai nėra bloga pozicija, bet kaimyninės šalys jau turi geresnes vietas. Konkurencingumo indeksą kaip ir „Doing Business“ indeksus sudaro daug komponentų, tačiau jeigu išskirtume kokie iš jų svarbūs franšizės plėtojimui, tai būtų bendras rinkos patrauklumo kriterijus, kurį sudaro BVP augimas, rinkos dydis, teisinė aplinka bei politinė situacija. Lietuvos šio rodiklio reitingas būtų vidutinis arba visai neblogas (angl. „fare“). Tai reiškia, kad Lietuvos ir Baltijos šalių rinkos yra gan neblogos, tačiau dar svarbiau Baltijos šalims yra savų produktų plėtojimas“, - statistinius rodiklius komentavo J. Rojaka.
Ekonomistė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje paslaugų eksporto padėtis gerokai silpnesnė nei kitų Baltijos ir Europos šalių. Statistika rodo, kad paslaugų eksporto ir BVP santykis Lietuvoje sudaro vos dešimtadalį viso BVP. Latvijoje jis yra pusantro karto didesnis, Estijoje siekia daugiau kaip penktadalį. Tai, anot J. Rojakos, yra didžiuliai skirtumai. Šiuos rodiklius į priekį galėtų stumtelėti ir verslų pagal franšizes plėtojimasis, nes kaip rodo pasaulinė patirtis, garsūs vardai padeda plėtoti paslaugas.
„Yra daugybė pavyzdžių, rodančių, kad franšizes galima plėtoti ne tik didelėse rinkose. Yra daug mažesnių verslo įmonių, kurios sugeba pritaikyti savo paslaugas kitoms rinkoms ir labai sėkmingai išplėtoti savo veiklą. Karščiausias sąrašas franšizės sektorių 2011 metams apima daugybę sričių, tai ir socialinės paslaugos (pavyzdžiui, slauga), specializuoto maisto tinklai, automobilių produktai ir paslaugos ir t.t. Didžiausiose rinkose daugiau negu pusė visų įmonių svarsto apie galimybę plėtoti savo verslą kitose šalyse su franšizėmis arba kitais būdais“, - pasakojo ekonomistė.
Verslas – ne žaislas
Franšizavimo dienai skirtoje konferencijoje pranešimą skaičiusi Nina Semina iš Rusijos, atstovaujanti kompaniją „Francon“, teigė, kad Rusijoje franšizės yra labai populiarios ir dažnai pasirenkamos vietos verslininkų.
„Buvo toks metas, kai jos buvo dovanojamos vieni kitiems kaip kalėdinės dovanos, - neslėpė pašnekovė. – Tačiau reikia suprasti, kad franšizė nėra žaisliukas, tai rimtas verslo modelis, su kuriuo reikia rimtai dirbti“.
Užsienio viešnia iš Didžiosios Britanijos Penny Hopkinson, atstovaujanti franšizės valdymo žinynus rengiančią organizaciją „Manual Writers International“, konferencijos metu davė kelis patarimus tiems, kurie galvoja apie verslo franšizes. Anot jos, renkantis franšizę būtina atkreipti dėmesį į jos valdymo žinyną, kuris yra antras svarbiausias dokumentas po franšizės sutarties. Valdymo žinyno pagrindinė funkcija apibrėžti kaip turi būti kuriamas verslas pagal franšizę, tačiau, pasak P. Hopkinson, ne visų sėkmingai veikiančių įmonių franšizių žinynai yra tinkamai parengti.
„Geras žinynas turi būti detalus ir nuolat atnaujinamas. Verslo veikimo modelis turi būti aprašytas iki menkiausių smulkmenų. Iš žinyno franšizės gavėjas turi aiškiai suprasti, kada, kur ir kaip steigti ir palaikyti verslą“, - atkreipė dėmesį konferencijos pranešėja iš Didžiosios Britanijos. Jos teigimu, ne visi franšizės davėjai parengia aiškų planą, kurio laikantis būtų išplėtota sėkmingai veikiančio verslo „kopija“ kitoje rinkoje, todėl franšizės gavėjas turi teisę reikalauti leisti jam susipažinti su žinyno taisyklėmis dar prieš pasirašant tikrąją sutartį.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas kiek laiko žinynas yra atnaujinamas. Svarbu detalūs aprašymai, o ne gražus pristatymas ir žinyno apipavidalinimas“, - patarimus dalijo franšizės žinynų rengėja.
Svarbu surasti laisvą nišą
Lietuvos franšizės centro (LFC) vienas įkūrėjų Ilja Malkin skaičiavo, kad užsienyje franšizės įsigijimo kaina prasideda maždaug nuo 100 tūkst. svarų.
„Lietuvoje natūralu, kad tokios sumos niekas mokėti nenorės, todėl kainos labai skiriasi“, - neslėpė I. Malkin. Dauguma LCF svetainėje pateikiamų franšizės davėjų nurodo, kad verslo modelių kaina yra sutartinė, tačiau keli jų vis dėlto yra paskelbę ir konkretesnes sumas. Pavyzdžiui, prekybos verslą norinti plėtoti bendrovė „Imeros prekyba“, atstovaujanti IKH kompaniją, nurodo, kad pradinis mokestis yra 20 tūkst. eurų. Maitinimo paslaugas teikianti kompanija „South Fried Chicken“ savo verslo franšizę įkainoję 15 tūkst. eurų.
Komercinio nekilnojamojo turto konsultavimo bendrovės „CREalty Advisors“ vadovaujantysis partneris Marek Kovalevski svarstantiems, ar įsigyti franšizę ar ne, nepuolė piršti vienos nuomonės. Anot jo, jei verslo modelis netinkamas nepadės ir franšizė.
„Pasirinkdami verslo veiklą mes mėgstame kartoti kitus ir nueiti lengviausiu keliu. Kas tuomet atsitinka? Mes pamatėme, kad atsidarė kepyklėlės ir iškart atsirado jų tinklai. Vienas sėkmingas tinklas išprovokavo idėjas daryti vien cukraines ir kepyklėles. Čia mes susiduriame su tam tikra mada ir tai yra blogai, nes mada trunka metus. Jeigu šiais metais yra madingos cukrainės ir kepyklėlės, tai klausimas, ar jos bus madingos ir kitais metais? “ - svarstė komercinio nekilnojamojo turto specialistas.
Anot jo, tik gerai išanalizavus rinką ir pagal tai, ko joje trūksta renkantis franšizę galima tikėtis sėkmės. M. Kovalevski, remdamasis savo patirtimi pripažino, kad išsirinkus gerą franšizę su žinomu prekės ženklu lengviau išsinuomoti ir geresnes patalpas mieste.
„Mokėdami už franšizę mes gauname ne tik verslo idėją, instrukciją, bet ir įrankius. Ką lemias prekinis ženklas? Didesnius pirkėjų srautus, mažesnę bankroto riziką, patikimumą, lengvesnes derybas dėl patalpų“, - savo patirtimi dalijosi „CREalty Advisors“ vadovaujantysis partneris.
Franšizė apsaugo nuo rizikos
Tarptautinio franšizės centro Didžiojoje Britanijoje vadovas Ianas Martinas, klausiamas, kuo Lietuva užsienio franšizių davėjams galėtų būti patraukli savo maža rinka, siūlė nesutelkti viso dėmesio tik į šalies dydį.
„Vakarų franšizoriai, rinkadamiesi rinkas plėtrai, kreipia dėmesį ne tik į rinkos dydį, bet ir laiką, pinigus, verslo aplinką, šalies potencialą“, - sakė užsienio svečias. Jis taip pat pridūrė, kad, nepaisant rinkos dydžio, franšizoriai turės įdėti vienodai pastangų apmokydami savo verslo partnerius, todėl investicijos kaina bus ta pati. Didesnė problema – kultūriniai skirtumai, nes tuomet gali reikėti investuoti žymiai daugiau.
Anot I. Martino, pirkti franšizę apsimoka dar ir dėl to, kad ji apsaugo nuo rizikos, nes franšizės davėjas paprastai parduoda ne tik idėją, kaip reikėtų daryti, bet ir patarimus, kaip nedaryti, koks verslo modelis neveikia ir nepasiteisina.
