„Jei aš „tulpiniams“ duoklės nemokėjau, kodėl turėčiau nusileisti kam nors kitam?“ – tvirtina bylą prieš „Ogmios centrą“ laimėjusios įmonės „Egzotika“ vadovas, garsus lenktynininkas Rokas Lipeikis. Reketininkų laikus panevėžiečiui priminusi bendrovė priklauso „Ogmios“ įmonių grupei, valdančiai ir Panevėžio „Babiloną“. Nekilnojamojo turto magnatai bandė priversti verslininką už nuomą kloti daug brangiau nei sutarta. Vis dėlto Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad padangomis prekiaujanti R. Lipeikio „Egzotika“ išsinuomotomis patalpomis toliau gali naudotis mokėdama senąją sumą.
„Ogmios“ įmonių grupės valdybos narys Arūnas Žemaitis nemato nei bėdos, nei gėdos dėl nešvariai atrodančių žaidimų su smulkiaisiais verslininkais.
Pretekstas branginti – palaidas liežuvis
„Egzotika“ dar 2010-aisiais iš „Ogmios centro“ už sutartą kainą penkeriems metams išsinuomojo patalpas Šiaurės miestelyje, įdarbino devynis žmones ir ėmėsi prekiauti padangomis. Tačiau nepraėjus nė metams, 2011-ųjų viduryje, savininkai nuomininkei pateikė ultimatumą: už nuomą mokėti gerokai daugiau arba išsikraustyti.
„Ogmios centro“ motyvas pakelti kainą – juokingas. Neva kiti nuomininkai, sužinoję, kiek patalpos atsieina „Egzotikai“, pasipiktinę pradėjo reikalauti ir jiems sumažinti įkainius.
Smulkiąją nuomininkę iš pradžių bandyta spausti plepumu apkaltinant „Egzotikos“ vadybininkus. Tačiau kai šioji pareikalavo atlikti tyrimą ir surasti tikruosius kaltininkus, „Ogmios centras“ užsičiaupė. Kas paskleidė konfidencialią informaciją, taip ir liko mįslė.
„Neatmestina versija, kad tai – patalpų nuoma besiverčiančios įmonės įprasta praktika. Iš pradžių nuomininkai suviliojami patrauklia kaina, paskui, kai investuoja krūvą pinigų į patalpų sutvarkymą ir pritaikymą įmonės veiklai, sulaukia sankcijų: arba mokėti brangiau, arba išsikelti“, – įtaria R. Lipeikis.
Grasino išmesti lauk
Kai „Egzotika“ verslo ryklio neišsigando ir nesutiko su reketininkų metodus primenančiais „Ogmios centro“ reikalavimais, šis pareiškė turintis kitus pretendentus į patalpas. Analogiška veikla, prekyba padangomis, užsiimanti įmonė, teturinti tik du darbuotojus, už kvadratinį metrą esą sutinkanti mokėti net po 41 Lt.
Toks dosnus nuomininkas veikiausiai nė neegzistavo, o tebuvo gudrus „Ogmios“ triukas, turėjęs išgąsdinti nepaklusniąją „Egzotiką“. Sunku patikėti, kad maža įmonėlė būtų susigundžiusi pastoge Šiaurės miestelyje už kosminę kainą.
„Tokių kainų Vilniuje apskritai nėra. Netgi geresnės patalpos nuomojamos kur kas pigiau“, – stebisi R. Lipeikis.
„Ogmios centras“, mojuodamas sutartimi su įrašyta sveiku protu nesuvokiama nuomos kaina, vis nesikraustančiai „Egzotikai“ skaičiavo delspinigius už kiekvieną išbūtą dieną ir patalpų šeimininkės neva patiriamus nuostolius praradus dosnesnį klientą.
„Mums buvo grasinama ir milžiniškais nuostoliais, antstoliais, netgi fiziniu iškraustymu“, – „Sekundei“ pasakojo R. Lipeikis.
Nesutikusios tenkinti „Ogmios centro“ užgaidų „Egzotikos“ padangoms grėsė vieną dieną atsidurti lauke. Likus vos kelioms dienoms iki priverstinio iškraustymo „Egzotika“ kreipėsi į teismą ir susidorojimas su smulkiąja nuomininke buvo sustabdytas.
Iškraustymas jai būtų kainavęs didžiulius nuostolius. Vien į patalpų pritaikymą „Egzotika“ investavo ne mažiau nei 100 tūkst. Lt. Negana to, naujoje vietoje įkurta įmonė per metus dar kita tiek išleido reklamai.
Reketuoti nuomininkus įprasta
Bylinėjimasis su verslo rykliais tęsėsi pora metų. Tiek laiko padangų prekiautojams buvo siunčiamos milžiniškos netesybų sąskaitos, jos išaugo iki kelių šimtų tūkstančių litų.
„Mažesnės arba ne tokį užsispyrusį vadovą turinčios įmonės likimas būtų labai aiškus: įvertinę gresiančius nuostolius, siekiančius šimtus tūkstančių, tikrai niekas nebūtų ryžęsis bylinėtis ir ieškoti teisybės“, – mano R. Lipeikis.
Anot jo, daugumai nekilnojamojo turto nuomotojų toks reketas pavyksta, nes įsikėlusi ir naujoje vietoje kojų dar nespėjusi gerai apšilti nedidelė įmonė jau būna investavusi nemažus pinigus į reklamą, vietos pritaikymą veiklai, turi savo klientų.
R. Lipeikis skaičiuoja, kad naujoje vietoje pelningai pradedama dirbti tik po metų, o po poros pasiekiama didžiausia apyvarta. Jei tuomet ten būna įkurta kita, analogiška veikla užsiimanti įmonė, jai atitenka ir buvusios klientai.
„Nekilnojamojo turto agentai man sakė, kad čia nieko naujo – ne mes pirmi, ne mes paskutiniai. Pareketuoti nuomininkus yra įprastas dalykas“, – juodąją nuomos verslo pusę atskleidė R. Lipeikis.
Kentės vadybininkai
„Ogmios“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Arūnas Žemaitis nemato nei gėdos, nei bėdos dėl santykių su nuomininke. Anot jo, verslininkų bylinėjimosi sureikšminti neverta. Esą įmonių savininkai tarpusavyje nekonfliktuoja, o po teismo sprendimo pralaimėjusi pusė tiesiog nubaus savo vadybininkus.
Ar skųs teismo nutartį, A. Žemaitis nesako. Tačiau neslepia nesąs patenkintas sprendimu.
„Sutartį abi pusės gali bet kada nutraukti apie tai iš anksto pranešusios. Jei nuomininkui nesiseka, jis tuo pasinaudoja, bet jei sekasi, neprisimena, kad tokią pačią galimybę turi ir nuomotoja. Bet teismai laiko, kad nuomininkas yra silpnoji pusė, ir tai, kas galioja jam, negalioja nuomotojui“, – dėl pralaimėtos bylos piktinosi A. Žemaitis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
