„Europos Sąjungoje 67 proc. naujų darbo vietų sukuria verslas, būtent todėl verslumo skatinimo įtaka yra kritiškai svarbi nedarbingumui mažinti, o kartu ir ekonomikai augti“, – sakė Linas Dičpetris, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ partneris. – „EY“ ekspertai ragina aktyviau įtraukti migruojančius verslininkus – pasauliniai talentai šalims gali būti labai naudingi, taip pat labiau skatinti moterų verslo ir jaunų žmonių verslo kūrimą. Tačiau tam, kad jie kurtų darbo vietas ir suktų ekonomikos variklį – pirmiausia jiems reikia suteikti tinkamus įrankius“.
Tarptautinės „EY“ grupės ekspertai išskyrė 5 veiksnius, lemiančius palankią verslumui aplinką: finansavimo prieinamumas, tinkamos verslo kultūros ugdymas, mokesčių ir reguliacinė aplinka, švietimas ir mokymai bei koordinuota parama. Pagal šiuos penkis verslumo ramsčius sudarytame „EY G20 verslumo barometre 2013“ ES geriausiai atrodo švietimo ir mokymų srityje – užimdama 5 vietą (pirmauja Prancūzija, paskutinė – Indija), pagal verslumo kultūrą ES – 8 vietoje (pirmauja JAV, paskutinė – Saudo Arabija), finansavimo prieinamumas išlieka didele problema – pagal šį rodiklį ES yra 12 (vėlgi lyderė JAV, paskutinė Argentina), mokesčių ir reguliacinė aplinka – ES įvertinta per viduriuką arba 10 vieta (pirmauja Saudo Arabija – paskutinė Argentina), ir galiausiai koordinuotos pagalbos srityje užimta 13 pozicija (nestebina, jog čia pirmauja autoritarinė Rusija, paskutinė JAV).
„Lietuva, kaip ir kitos ne didžiųjų pasaulio šalių G20 klubo narės, atskirai barometre neišskirtos, tačiau savo situaciją pasaulio šalių kontekste galima palyginti pagal Pasaulio banko reitingą. Pagal sąlygų verslui paprastumą (angl. „Ease of Doing Business Index“) šiuo metu pasaulyje Lietuva užima 27 vietą, kas yra tikrai puikus pasiekimas. Kita vertus, galėtume būti dar gerokai aukščiau, jei šio rodiklio negadintų būtent verslo starto vertinimas: t.y. kiek reikalinga atlikti procedūrų, gauti leidimų, kiek užtrunka laiko, kokių sąnaudų pareikalauja ir kokie yra kapitalo reikalavimai – pagal verslo starto aplinką esame 107. Mokestinė aplinka ir finansavimo prieinamumas – dar du svarbūs verslumo ramsčiai, pas mus taip pat šlubuoja – užimame atitinkamai 60 ir 50 vietas. Tai rodo, kad tobulėti dar tikrai reikia“, – sakė L. Dičpetris. Prieinamas finansavimas yra pasaulinė problema – 7 iš 10 „EY G20 verslumo barometre“ apklaustų verslininkų sako, kad sunku gauti finansavimą.
„Vyriausybėms itin svarbu atrasti būdų, kaip paskatinti finansavimą – per rizikos kapitalo fondų, specializuotų bankų steigimą ar parengiant kredito garantijų schemas bei mažų palūkanų paskolas verslo pradžiai, skatinti mikrokreditavimą, taip pat vadinamąsias kolektyvines paskolas, kai smulkūs investuotojai bendromis pastangomis finansuoja tam tikrus verslo startuolius. Esame vis dar per daug priklausomi nuo bankinio finansavimo“, – sakė „EY“ ekspertas. Pasak jo, vyriausybėms svarbu numatyti, jog tinkamas finansavimas verslui bus prieinamas visais jo ciklo etapais ir užtikrinti konsultacijas dėl efektyvaus lėšų panaudojimo. Didžiųjų bendrovių vaidmuo skatinant verslumą taip pat ne paskutinis – jos gali finansuoti inovatyvius verslus arba padėti stiprėti startuoliams pirkdamos iš jų paslaugas, suteikdamos savo paslaugas kreditan ar kitais būdais.
85 proc. respondentų norėtų, kad būtų supaprastinta mokesčių ir reguliacinė aplinka. „Derinant 28 ES valstybių interesus mokesčių, vartotojų bei aplinkos apsaugos, investicijų skatinimo ir kt. srityse, objektyviai sunku tikėtis aukščiausių balų. Todėl dabartinis vidutiniškas vertinamas tikrai atspindi realybę – ES nusileidžia JAV ir daugeliui kitų didelių ekonomikų pagal šį svarbų verslui kriterijų“, – sakė Kęstutis Lisauskas, bendrovės „EY“ partneris, mokesčių srities ekspertas. – Lietuvos mokesčių ir reguliacinė sistema, jei būtų vertinama atskirai, veikiausiai gautų panašų balą. Ji yra patrauklesnė už daugelio kitų ES narių, tačiau pagrindiniu jos trūkumu išlieka nestabilumas“, – priduria ekspertas.
Dar vienas aspektas, kurį akcentuoja verslininkai kaip svarbų verslumui – kultūrinė aplinka, o ypač pakantumas verslo nesėkmėms – būtent nesėkmės baimė dažnai sulaiko žmogų nuo iniciatyvos imtis verslo. Tuo tarpu šalyse, kuriose verslumo aplinka itin gera – pvz. JAV, nesėkmės baimė yra santykinai maža: 43 proc. ją vertina kaip svarbią patirtį tolesniam verslui, tuo tarpu G20 vidurkis yra tik 23 proc. “Nors Lietuvoje požiūris į verslininkus ir verslą pamažu gerėja, vis dėlto istorinis kultūrinis nepakantumas verslo nesėkmei labai didelis, tai parodė ir sudėtingas asmeninio bankroto įstatymo priėmimo procesas. Turime nusikratyti praeityje suformuoto verslo-baubo stereotipo ir mokytis priimti verslo nesėkmes kaip natūralų dalyką”, – sakė L. Dičpetris. Pasak jo, tinkamą verslumo kultūrą padeda kurti ir verslo sėkmės istorijos, dalinimasis patirtimi ir gerąja praktika.
„EY“ verslumo indeksas buvo parengtas G20 vadovų susitikimui, vykusiam rugsėjo mėnesį. „EY G20 verslumo barometras 2013“ pateikia šalių rangavimą remiantis penkiais svarbiausiai verslumo ekosistemos kriterijais: prieinamas finansavimas, verslumo kultūra, mokesčiai ir reguliavimas, švietimas ir mokymai bei koordinuota parama. Tyrimo metu apklausta 1500 pirmaujančių verslininkų ir atliktas kokybinis verslo sąlygų tyrimas G20 šalių.
