„Balsas.lt savaitėje“ skelbiama, jog šalies valdžiai padidinus mokesčius, akivaizdžiai matyti, kad norėdami išlikti verslininkai slepiasi šešėlyje ir grįžta prie vokelių politikos.
Ekonomika ir aritmetika – ne tas pats
Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį į valstybės biudžetą mokesčių surinkta 15 proc. mažiau nei planuota. Kur dingsta mokesčiai, kurie turėjo būti surinkti?
„Siekdama surinkti biudžetą, valdžia padidino mokesčius, tačiau lazda atsisuko kitu galu – verslo objektai krypsta į šešėlį ir planuotos biudžeto pajamos tampa neįgyvendintu planu“, – sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas.
Ekonomisto, DnB NORD banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, priimdami įstatymų dėl mokesčių keitimo pataisas, politikai vadovaujasi primityviausiu aritmetiniu metodu. „Pavyzdžiui, skaičiuoja, kad padidinę degalų akcizą 10 proc., tiek daugiau mokesčių ir surinks. Tačiau dėl padidinto akcizo gali padidėti kontrabanda ir panašiai. Kad būtų galima apskaičiuoti tokius atoveiksmius, būtina remtis ekspertų vertinimu. Rasti optimalų mokesčių modelį yra labai sunkus uždavinys, ypač krizės sąlygomis, kai ankstesni modeliai nebetinka“, – kalbėjo R. Rudzkis.
Nėra pati blogiausia blogybė
Vienas iš populiariausių būdų mažinti įmonės mokamus mokesčius – darbo sutartyse nustatyti minimalią darbuotojų algą, o kitą sutartą atlyginimo dalį mokėti vokelyje.
R. Rudzkis pripažino, kad algos vokeliuose yra didelis smūgis šalies biudžetui. Tačiau ekonomistas įžvelgia ir kitą pusę. „Gali būti, kad neilgą laiką dalį pinigų tikslingiau palikti versle nei atiduoti viešajam sektoriui. Juk negalima nuspręsti, kad įmonės, kurioms dabar sunku, tam tikrą laiką galėtų nemokėti mokesčių – tuomet visi sakytų, kad jiems sunku. Tačiau krizės metu atlaidžiau žiūrėti į atlyginimus vokeliuose gana prasminga: tai leidžia išlaikyti darbo vietas, išvengti masinio bankroto atvejų. Tokios priemonės nėra legalios, tačiau padeda sustabdyti nedarbo augimą ir sunkmečiu tai nėra pati didžiausia blogybė“, – komentavo R. Rudzkis.
Kad skaičius, rodančius šešėlinės ekonomikos augimą, ignoruoja dalis politikų, pripažįstą ir Seimo narys Algirdas Sysas. „Blogiausia, kad net matydami mokesčių padidinimo pasekmes politikai nepripažįsta klydę. Kaip tokio užsispyrimo pavyzdį galima paminėti finansų ministrą Algirdą Gediminą Šemetą. Sunkmečiu negalima atimti PVM lengvatų ir kitaip sunkinti verslo padėties. Mokesčių didinimas iš dalies pateisinamas tik ekonomikos kilimo metu, o sunkmečiu reikėtų suteikti lengvatų. Žmogiškos ydos, tokios kaip išdidus klaidų nepripažinimas, valstybei brangiai kainuoja“, – apgailestavo A. Sysas.
Pilietiškumo kaina – darbo vieta?
Kovoti su šešėline ekonomika skatina Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vykdydama projektą „Šešėlis – ne išeitis. Sprendimo ieškokime kartu“. Tačiau kokį „sprendimą kartu“ galima pasiūlyti darbuotojui, kuris stebi kiekvieną savaitę tūkstančiais bedarbių papildomą statistiką ir tetrokšta išsaugoti darbo vietą? Ir ką pasiūlyti verslininkui, kuris priverstas rinktis: sumokėti visus mokesčius ir bankrutuoti ar stengtis išlaikyti darbuotojus ir verslą nuslepiant dalį mokesčių?
VMI prie Finansų ministerijos patarėjas Arūnas Mažeika teigė, kad nustatyta tvarka neleidžia jam nei oficialiai komentuoti šios situacijos, nei dalytis asmenine nuomone. Buvo pasiūlyta tik oficiali VMI pozicija, kurią išsakė Kovos su korupcija skyriaus vedėjas Vytautas Vitkevičius.
„Atsižvelgdamas į pasekmes, kurios gresia gaunant atlygį vokelyje, darbuotojas turėtų gerai pagalvoti, ar sutikti su tokiu darbdavio pasiūlymu. Jei darbdavys vėliau nuspręstų atleisti darbuotoją, jis gautų minimalią išeitinę kompensaciją arba visai jos negautų, o vėliau gautų minimalią bedarbio pašalpą. Įvykus nelaimingam atsitikimui, gyventojas turėtų daugiau mokėti už gydymą. Susirgus išmokama pašalpa būtų mažesnė, atostogaujant – mažesnės atostogų išmokos. Esant poreikiui, nebūtų galimybių gauti paskolos iš banko“, − aiškino jis.
TIK FAKTAI
Šiemet iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkta 1 mlrd. 851,3 mln. litų. PVM planas įvykdytas 76,1 proc. Pelno mokesčio surinkta 372,6 mln. litų. Planas įvykdytas 74,2 proc. Akcizų įplaukos siekia 808,9 mln. litų. Tai sudaro 85,7 proc. planuotų pajamų. Nacionalinio biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudaro 848,7 mln. litų. Planas įvykdytas 94,9 proc.
LLRI atlikto tyrimo duomenimis, 2009-aisiais šešėlinės ekonomikos dalis padidės 5 proc. ir sieks 22,7 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pasak tyrimo dalyvių, 26 proc. prognozuojamos ekonominės veiklos susitraukimo lėmė netinkami valdžios sprendimai, 66 proc. – rinkos aplinkybės.
