Blogiausia – praeityje
Kaip teigė „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, verslas šalyje jau išlipo iš duobės ir netgi perkopė prieš krizę buvusį lygį. Tačiau yra nemažai pavojaus ženklų, tad negalima kalbėti apie ekonomikos šuolį į viršų.
„Gana drąsu sakyti, kad blogiausia jau praeityje, bet 2012-aisiais situacija pasikeitė iš esmės. Recesija euro zonoje tęsis ir šiemet, tačiau tikimasi, kad ji netrukus baigsis. 2014-aisiais visos pažeistos ekonomikos išlips iš duobės ir pradės augti. Aišku, išlieka daug neapibrėžtų veiksnių, kurie ekonomiką gali pakreipti visai kita linkme – net 20 proc. tikimybė, kad recesija tik išaugs“, – teigė N. Mačiulis.
Ekonomisto nuomone, pagrindiniai veiksniai, galintys ekonomiką pasukti neigiama kryptimi, yra didėjantis nestabilumas finansų rinkose, artėjantys rinkimai Italijoje ir Vokietijoje. Taip pat didėjantis euroskepticizmas ir neramumai Pietų Europoje bei kariniai konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Korėjoje.
„Didelis skepticizmas euro atžvilgiu, nuo taupymo priemonių pavargusios Pietų Europos valstybės bei artėjantys rinkimai Italijoje ir Vokietijoje neleidžia atsikvėpti – įvykiai euro zonoje vis dar gali pakrypti blogesne linkme. Kita vertus, dėl mažėjančios euro zonos skilimo tikimybės atsiranda ir teigiama rizika – namų ūkiai ir įmonės gali nustoti mažinti finansinius įsipareigojimus ir po ilgos stagnacijos vartojimas ir investicijos gali pradėti atsigauti greičiau nei prognozuojama“, – teigia N. Mačiulis.
Augimą stabdė pasitikėjimo stoka
Lietuvos verslas, pasak ekonomisto, per ketverius metus gerokai pasikeitė ir sugeba konkuruoti tarptautinėse rinkose. Net recesija tam nesudaro kliūčių. Prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas augs apie 4 proc. Šių metų pabaigoje realus bendrasis vidaus produktas, lygiai po šešerių metų pertraukos, pasieks prieš krizę buvusį rekordinį lygį. Toks augimas turėtų išlikti ir kitais metais.
Eksportas ir toliau bus ekonomikos augimo pagrindas. Nors pasigirsdavo skeptiškų nuomonių, kad Lietuvos eksportas jau pasiekė savo aukštumas, praėjusių metų pabaigos rodikliai jas paneigė – augimas tik paspartėjo. Tai rodo, kad Europos problemoms mūsų šalies ekonomika darosi atspari. Tiesa, euro zonos skolų krizė paveikė verslo sektoriaus lūkesčius – įmonės mažino turimas atsargas, sustojo investicijos.
„Sukauptos įmonių finansinės lėšos, žemos palūkanų normos ir didelis bankų likvidumas rodo, kad vienintelis veiksnys, neleidęs sparčiau augti verslo investicijoms, buvo pasitikėjimo stoka. Nepaisant lėto vidaus paklausos atsigavimo, gamybos ir eksporto apimtys jau gerokai viršija iki krizės buvusius lygius, taip pat didėja gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, todėl poreikis verslo investicijoms yra akivaizdus“, – tikino banko atstovas.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto nuomone, investicijas skatins ir šių metų pabaigoje baigianti galioti pelno mokesčio lengvata investicijoms, kuri dabar leidžia bendrovėms pelno mokesčio normą sumažinti 50 proc.
Ekonomikos augimą skatins ir namų ūkio vartojimo didėjimas. Jau pernai jis augo sparčiau nei darbo užmokesčio fondas. Nors palūkanos buvo vienos žemiausių, gyventojai skolintis neskubėjo. Tik maždaug 10 proc. visų nekilnojamojo turto sandorių buvo sudaryta skolintais pinigais.
Kils atlyginimai
Vienas iš veiksnių, lėmusių konkurencingumo ir eksporto augimą, buvo ketverius metus iš eilės neaugęs arba menkai augęs darbo užmokestis. Tačiau jau šiais metais realus darbo užmokestis turėtų augti 1,6 proc., o kitąmet – dar 2 proc. N. Mačiulio teigimu, padidintas minimalus atlyginimas skatins ir vidutinio darbo užmokesčio augimą.
„Vien dėl minimalaus mėnesio darbo užmokesčio padidinimo vidutinis darbo užmokestis augs 1,7 proc. Tai turės teigiamą šalutinį poveikį – paskatins darbo užmokesčio didinimą ir kitiems darbuotojams. To reikalaus ir darbuotojai, ir elementari ekonominė logika, reikalaujanti išsaugoti atlyginimų diferencijavimą pagal kompetencijas“, – mano „Swedbank“ atstovas.
Tačiau minimalaus atlyginimo pakėlimas, nemažinant darbo jėgos mokesčių ir nedidinant darbo santykių lankstumo, apsunkins naujų darbo vietų kūrimą, todėl nedarbas mažės tik šiek tiek.
Ekonomistai pastebi ir dar vieną teigiamą tendenciją – emigracija sumažėjo iki paties žemiausio lygio ir padaugėjo imigrantų, didžioji jų dalis – iš užsienio grįžtantys tautiečiai.
„Emigracija sumažėjo iki mažiausio per dešimt metų lygio, o imigracija išaugo keturis kartus. Daugiau kaip 80 proc. – grįžtantys lietuviai“, – naujas tendencijas akcentavo N. Mačiulis.
Numatomas kainų augimas
Kainų kilimas šiemet taip pat bus neišvengiamas. Tik jų augimą skatins ne pasaulinės tendencijos, o vietiniai veiksniai. Vidutinė naftos kaina turėtų būti 5,2 proc. mažesnė nei pernai, bet brangs grūdų ir mėsos, maisto produktai. Brangstanti elektra, dyzelinas ir tabakas taip pat kilstelės infliaciją puse procentinio punkto, dar tiek pat – minimalaus atlyginimo padidėjimas. Todėl, pasak ekonomisto, infliacija bus daugiau kaip 3 proc. ir įsivesti artimiausiais metais eurą nelabai tikėtina.
Didelė problema lieka ir šešėlinė ekonomika. Lietuvoje net 31,3 proc. surūkomų cigarečių yra kontrabandinės. Pernai buvo parduota apie 60 milijonų kontrabandinių cigarečių, kurių vertė – daugiau kaip 300 milijonų litų. Tik Latvijoje yra daugiau kontrabandos.
Manoma, kad valstybės biudžeto deficitas mažės ir dėl spartaus bendrojo vidaus produkto augimo valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis šiais metais pradės mažėti, o kitąmet sumažės iki 36,7 proc.
„Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje nebuvo nė vieno subalansuoto ar perteklinio biudžeto. Kol kas ir dabar tokių metų nenusimato“, – teigė ekonomistas.
Jo tvirtinimu, kokios bus ilgalaikės Lietuvos perspektyvos, priklausys tik nuo mokesčių politikos. Prioritetinis uždavinys lieka mokesčių naštos lengvinimas mažas pajamas gaunantiems žmonėms, bet nedidinant dideles pajamas uždirbantiems žmonėms taikomų ir taip jau nemažų mokesčių. Tai turėtų sumažinti nelygybę ir skatinti ekonomikos augimą. Vienas iš galimų būdų – panaikinti gausias pajamų mokesčio lengvatas, kuriomis gali naudotis labai dideles pajamas gaunantys gyventojai, ir išplėsti apmokestinamo asmeninio turto bazę.
„Socialinė atskirtis ir skurdas yra rimta problema, tačiau Vyriausybė turėtų susikoncentruoti į švietimo kokybės gerinimą, nedarbo spąstų mažinimą ir aktyvumo darbo rinkoje didinimą, o ne imituoti problemos sprendimą progresiniais mokesčiais“, – teigia N. Mačiulis.
Lina Dranseikaitė
