Lietuvos ekonomika ir kitąmet augs, tačiau mūsų gyvenimas nuo to nepagerės – kainos kils sparčiau negu atlyginimai. Ekonomistų teigimu, šiuo metu Lietuvoje antros krizės bangos nėra.
Pasak G.Nausėdos, šiuo metu verdančios diskusijos apie artėjančią naują krizę tik parodo, kad jos nėra. „Negalime kalbėti apie antrą krizės bangą Lietuvoje esamuoju laiku. Galima kalbėti nebent apie būsimąjį laiką“, – SEB banko makroekonomikos pristatyme sakė G.Nausėda.
Jam pritaria ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjas, socialinių (ekonomikos) mokslų daktaras, profesorius Vytautas Snieška. „Krizės, kaip ir daugelio ateities įvykių, nereikia nei bijoti, nei kažkaip specialiai jai ruoštis, nors būti pasirengus nepalankiems įvykiams visada sveika. Manau Lietuvoje galimas ekonomikos nuosmukis, kuriam gali turėti įtakos ekonominiai procesai ES, bet ne kokia nors baisi krizė“, – Lietuvos gyventojus ramino KTU profesorius.
V.Snieškos teigimu, Lietuva pirmą krizės bangą pergyveno gana sėkmingai. „Dabar kur kas geresnė ekonomikos situacija, nei buvo prieš pirmą finansinę krizę. Reikėtų labai gerai apsvarstyti, kur investuoti turimus pinigus, nes mažai tikėtina, kad artimiausiu metu išsipūs naujas nekilnojamojo turto burbulas“, – sakė KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjas.
Statistikos departamento duomenimis, antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies bendras vidaus produktas (BVP) išaugo 2,2 proc., o palyginti su 2012 m. pirmu ketvirčiu – 8,6 proc. Per metus daugiausia išaugo informacijos ir ryšių (7,6 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (6,7 proc.), nekilnojamojo turto operacijų (4,8 proc.), statybos (3,8 proc.), prekybos, viešbučių ir restoranų, transporto ir sandėliavimo (3,2 proc.) įmonių pridėtinė vertė.
SEB banko makroekonomikos pranešime teigiama, kad pramonės sukurta pridėtinė vertė apžvelgiamuoju laikotarpiu smuktelėjo 0,2 proc., tačiau to nereikėtų pernelyg sureikšminti. Tai įvyko tik todėl, kad Mažeikių naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“ dėl remonto nedirbo visą gegužę.
Džiugina eksporto tempai
Pasak G.Nausėdos, 2009 m. pirmą pusmetį įvairūs ekonomikos rodikliai buvo neigiami, o šių metų pirmus šešis mėnesius visi rodikliai yra teigiami. Prieš 3 metus metinis realus BVP sumažėjo 14,8 proc., o šiemet jis padidėjo 3 proc. Nedarbas 2009 m. didėjo 8,1 proc., o šiemet mažėjo 2,5 proc. Valstybės biudžeto pajamos 2009 m. sumažėjo 11,6 proc., o šiemet jos išaugo 8,2 proc.
Finansų analitiko teigimu, tai, jog euro zonos ekonomika antrą ir trečią 2012 m. ketvirčius klimpo į recesiją, dar nereiškia, kad į mūsų šalį ritasi antra krizės banga. „Pirma, palyginti su 2009–2010 m., šiemetinė recesija vertintina kaip gana švelni, antra, Lietuvos eksporto įmonėms pavyksta neblogai verstis net ir besitraukiančioje ar sąstingio kamuojamoje Vakarų Europos rinkoje. Padeda ir gera geografinė eksporto diversifikacija – išvežame nemažai prekių ne tik į euro zoną, bet ir į Rusiją, kitas NVS šalis, Latviją, Skandinaviją ir kitur“, – rašoma SEB banko makroekonomikos apžvalgoje.
Lietuva prekių ir paslaugų eksportuoja mažiau nei įsiveža. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad liepą eksportavome prekių ir paslaugų už 6 mlrd. 470,6 mln. Lt, o importavome už 7 mlrd. 248,5 mln. Lt, t. y. eksportavome už 225,3 mln. Lt mažiau. Nepaisant to, ryškėja palankios tendencijos mūsų šalies gamintojams, kurie vis labiau įsitvirtina užsienio rinkose. Tam padeda ir svetur gyvenantys emigrantai.
Į lietuvių pamėgtą Didžiąją Britaniją išvežame ne tik daugiau lietuviškų maisto produktų, tačiau ir naftos. Iš Jungtinės Karalystės rinkos pasitraukus vietos naftos bendrovei, lietuviai suskubo ir šia nišą užpildė pirmieji. Taigi lietuviškos naftos produktai į britų salas šiemet eksportuojami visu pajėgumu. Na, o lietuviškus maisto produktus Didžiojoje Britanijoje labiausiai mėgsta emigravę tautiečiai. „Emigrantai matyt nepamiršta tėvynėje pagamintos duonos ir kitų gaminių. Todėl išvežti galime daugiau“, – teigė G.Nausėda.
Nesąžiningo verslo problema
Vis dėlto Lietuvos eksporto lokomotyvas, pasak finansų analitiko, yra plati Rusijos rinka. „Eksporto į Rusiją dalis yra pasiekusi 1998 m. lygį (Rusijos finansų krizė, skaudžiai atsiliepusi ir mūsų gamybai). Augo visų prekių grupių eksportas į Rytus: mašinų, įrengimų, maisto produktų ir transporto priemonių, – pasidžiaugė G.Nausėda. – Per 7 šių metų mėnesius Lietuvos eksportas į Rusiją išaugo beveik trečdaliu, palyginti su pernai. Per šį laikotarpį į šią šalį iškeliavo beveik penktadalis Lietuvos eksporto.“
Ekonomistų teigimu, Lietuvos eksportas augo, nes dėl mažų atlyginimų darbuotojams produkcijos kainos buvo mažesnės, tad ji galėjo konkuruoti su kitų šalių produkcija.
„Konkuruoti pigia darbo jėga reiškia konkuruoti su Kinija, Afrikos šalimis ir kt. Ir pagal kvalifikacijos, ir pagal technologinį lygius Lietuva galėtų užimti geresnes pozicijas. Neetiškas verslas – viena didžiausių problemų mūsų šalyje. Neretai darbdaviai pavaldinius vis dar mulkina kalbomis apie krizės sunkumus, o darbuotojai nėra kvaili ir mato, kad vadovai perka prabangias mašinas, investuoja į didelės vertės nekilnojamojo turto projektus ir panašiai. Įmonių savininkai turi suprasti, kad būtina investuoti ir į darbo jėgą, t. y. į didesnius atlyginimus. Šiuo požiūriu nesąžiningo verslo pasekmės – dideli emigracijos tempai“, – darbo santykių ypatumus analizavo V.Snieška.
Mažėja bedarbių
Statistikos departamento duomenimis, antrą šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 13,3 proc., arba 1,2 proc. mažesnis nei pirmą metų ketvirtį. Antrą ketvirtį šalyje buvo 215,1 tūkst. bedarbių, t. y. 15,8 tūkst. (6,8 proc.) mažiau nei pirmąjį.
Palyginti su pirmu 2012 m. ketvirčiu, vyrų nedarbo lygis sumažėjo 1,2 proc. ir buvo 15,3 proc., o moterų – 1,1 proc. ir buvo 11,3 proc. Bedarbių vyrų buvo 123,5 tūkst., moterų – 91,6 tūkst. Mieste nedarbo lygis antrą šių metų ketvirtį siekė 10,4 proc., kaime – 20,5 proc. Per ketvirtį nedarbo lygis mieste sumažėjo 0,8 proc., o kaime vienu procentu daugiau.
Ilgalaikio nedarbo lygis antrą 2012 m. ketvirtį siekė 6,4 proc. ir buvo 0,9 proc. mažesnis nei pirmąjį. Ilgalaikių bedarbių buvo 103,6 tūkst., arba beveik kas antras (48,2 proc.) bedarbis, tai 12,9 tūkst. (11,1 proc.) mažiau nei pirmą ketvirtį.
Lietuvos darbo birža skelbia, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas toliau nuosekliai mažėja. Eurostat duomenimis, Lietuvoje jis mažėjo sparčiausiai ES ir per metus susitraukė nuo 33,1 iki 25,6 proc.
MMA didinti reikėtų palaipsniui
SEB specialistai prognozuoja, kad nedarbo lygis šiais metais turėtų siekti 13,5 proc. (anksčiau prognozuota –14 proc.), 2013 m. –12 proc., o 2014 m. – 10 proc. Pasak jų, nedarbas išaugtų tuo atveju, jei populistinės partijos, laimėjusios rinkimus, minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) pakeltų dvigubai ar daugiau.
Dėl tokio spartaus MMA kėlimo, pasak G.Nausėdos, pirmiausia nukentėtų nekvalifikuoti ir menką darbo patirtį turintys darbuotojai, kuriems ir šiaip sunku rasti savo vietą darbo rinkoje. Taigi bedarbiais taptų visą darbo dieną dirbantys ir minimalų atlyginimą oficialiai gaunantys asmenys, kurių Lietuvoje šiuo metu yra apie 101 tūkst.
Pasak KTU profesoriaus, staigus MMA kėlimas būtų neprotingas žingsnis – minimalų atlyginimą reikėtų kelti pamažu. „Galime priversti dalį įmonių mokėti padidintus atlyginimus, tačiau šešėlinio verslo to padaryti nepriversime. Kris šalies gamybos apimtys, o konkurencinėje kovoje nugalės ne geriau gaminantys ir ne tie, kurie atvirai deklaruoja savo pajamas, – pavojų legaliam verslui įžvelgia V.Snieška. – MMA padidinti iki pusantro tūkstančio litų yra realu, tačiau tai nelengva padaryti. Pirmiausia tai turėtų būti daroma palamažu. Jei MMA padidinsime iš karto bene dvigubai, žlugti pasmerksime nemažą dalį smulkaus verslo. Juk yra tokių įmonių, kurios balansuoja „ant ribos“ – joms toks sprendimas būtų nepakeliamas. Išaugtų nedarbas, valstybės biudžetas netektų dalies įplaukų.“
Mažais atlyginimais į priekį nejudėsime
Vilija Blinkevičiūtė, Europos Parlamento narė, Socialdemokratų partijos narė
Lietuvos žmonės jau ir taip labai įbauginti dėl krizės, tad dar labiau jų bauginti tikrai nenorėčiau. Krizės metu valstybę gelbėti reikėtų ne sunkiausiai gyvenančiųjų sąskaita, kaip buvo daroma pastaraisiais metais. Dėl to skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje išaugo labiausiai iš visų ES šalių. O juk pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai – invalidai, pensininkai – savo valstybėje turėtų jaustis saugiai. Už lietuvius ES mažiau uždirba tik rumunai ir bulgarai. Per pastaruosius 2 m. emigravo daugiau nei 100 tūkst. tautiečių. Tai nėra normalu. Lietuvoje per ilgai yra užšaldyti atlyginimai, dėl to mes netekome didžiausio savo turto – žmonių. Konkuruoti mažais atlyginimais ir vergiškomis sąlygomis nėra Lietuvos ateitis.
Labiausiai neramina biudžeto surinkimas
Mindaugas Kluonis, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, politologas
Labiausiai reikėtų baimintis 2008 m. situacijos pasikartojimo, kai valstybės biudžetas buvo tuščias ir naujai Vyriausybei reikėjo greitai padengti jo deficitą. Neaiškūs Vyriausybės įsipareigojimai dėl Visagino atominės elektrinės, o kuriems įgyvendinti gali prireikti papildomų lėšų iš biudžeto. Antra krizės banga labiausiai galėtų būti siejama su rinkimų ciklu ir biudžeto surinkimu. Rinkimų kampanija labai aiškiai rodo, kad populistinės partijos net neketina vykdyti savo pažadų. Vertinant išorės veiksnius, nemayti, kad situacija blogėtų ir tai atsilieptų Lietuvai. Na, nebent Europos ekonomikos varikliu vadinama Vokietija pradėtų smarkiai „klibėti“, tačiau visi ekonominiai rodikliai rodo, kad baimintis dėl to tikrai nereikėtų.
V. Žuklevičius
