Naujienų portalo tv3.lt laidoje apsilankęs ekonomistas Marius Dubnikovas, paklaustas, ar valstybė dabartinėje situacijoje turėtų gelbėti verslą, suteikiant finansinę paramą, teigė, kad šioje vietoje yra rizikų, kurios lemtų dideles išlaidas.
„Mes galbūt šiek tiek įsiveliame į per dideles diskusijas dėl to, ar visada ir visus reikia galbėti. Neretai tai baigiasi didžiulėmis išlaidomis, kai už viską sumoka mokesčių mokėtojai, o vėliau atsiranda poreikis įgyvendinti naujus pokyčius, pavyzdžiui, nustatyti naujus mokesčius“, – kalbėjo ekonomistas.
M. Dubnikovo pastebėjimu, gelbėti verslą, kuris galiausiai nebus finansiškai pajėgus išsilaikyti, būtų netikslinga.
„Nustatyti, kuris verslas yra gyvybingas, labai sudėtinga, nes reikia laiko, analitinių resursų. <...> Dažnai žmogus įsivaizduoja, kad dabar verslui reikia krūvos pinigų tam, kad kompensuotų elektros išlaidas, ir tada jis išgyvens.
Tačiau to padaryti neįmanoma, nes [verslų išlaikymas] kiekvieną mėnesį, remiantis įvairiais skaičiavimais, kainuotų nuo 200 tūkst. iki 400 mln. eurų“, – teigė pašnekovas.
Aiškina, kaip galima pagelbėti verslui
M. Dubnikovas, vertindamas pinigų dalybas verslui, siūlo kelis sprendimus, kaip būtų galima tikslingai paskirstyti finansus ir tokiu būdu padėti verslininkams išgyventi sunkų laikotarpį.
„Gyvybingam verslui galima padėti atstatyti apyvartines lėšas paskolos forma, t.y. paskolinti pinigus, kuriuos verslas vėliau turės grąžinti, kai energijos kainos sugrįš į savas vėžes. Tačiau ši priemonė galėtų būti taikoma tik didelėms arba vidutinėms kompanijoms, nes, norint kažkam paskolinti pinigus, reikia įvertinti verslo modelį ir ar tai verta daryti, nes pinigų „taškyti“ šiandien, kai tai buvo lengvai daroma per COVID-19 pandemija, neįmanoma.
Dabar valstybės skola pradeda kainuoti. Jeigu anksčiau mums sumokėdavo už tai, kad pasiimdavome pinigus ir vadinamuosius „malūnsparnio pinigus“ pabarstydavome, dabar jie mums kainuos“, – svarstė pašnekovas.
M. Dubnikovo manymu, antra priemonė, kuri iš tiesų galėtų būti veiksminga, siekiant išgelbėti verslus, tai mokesčių atidėjimas.
„Tai veiksminga priemonė, kurie, tarkime, galėtų būti taikoma pusmečiui, nes verslas tokiu būdu gali palengvinti savo naštą.
Ši priemonė gali būti taikoma smulkiajam, vidutiniam verslui, nes čia nereikia vertinti įmonių kokybės, o tiesiog galima pasakyti: tas, kas sugebėsite išgyventi, prašau, mes jums padėsime ir nukelsime mokesčius“, – teigė pašnekovas.
Gresia darbuotojų atleidimai?
Dalis verslininkų jau dabar viešai pripažįsta, kad jeigu šis ekonominis išbandymas užsitęs, gali tekti atleisti darbuotojus.
Savo ruožtu ekonomistas M. Dubnikovas pripažįsta, kad tokių atvejų tikrai bus, mat verslo pasaulyje vyksta savotiškas „apsivalymo“ procesas. Jo metu sugebės išsilaikyti tik stipriausios įmonės, mat, kaip teigia pašnekovas, stebuklingo mechanizmo, kuris galėtų išgelbėti kiekvieną įmonę, nėra.
Tiesa, M. Dubnikovas abejoja, ar verslo įmonių atstovai karpys darbuotojų algas:
„Sunku įsivaizduoti algų karpymą. Aš manau, kad bus verslai, kurie nebegalės tęsti savo pradėtos veiklos. Vadinasi, bus atleidimų.
<...> Vėl ateiname prie tam tikro apsivalymo, dalis verslų turės užsidaryti. Tie akcininkai, kurie uždarys savo įmones, jiems teks sugalvoti kitą verslo modelį. Jeigu verslininkas iki galo, tai jis tikrai atsidarys kitą verslą ir vėl bandys toliau. Tai yra nenutrūkstamas procesas kaip gamtoje“, – teigė ekonomistas.
I. Šimonytė: parama gyventojams ir verslui turi būti greita
Vyriausybei priimant sprendimus dėl finansinės paramos už itin pabrangusius energijos išteklius gyventojams ir verslui svarbiausia buvo laikas – kainoms augant labai sparčiai parama turi būti greita, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Taip ji reagavo į kai kurių institucijų kritiką, kad Vyriausybės parama verslui ir gyventojams yra pernelyg bendra, o ja gali pasinaudoti ir pasiturintys žmonės bei finansiškai stiprios įmonės.
„Tą kritiką girdime ir vertiname, bet nėra taip, kad Vyriausybė siūlo tik biudžeto lėšomis visiems viską kompensuoti, bet siūlo judėti inkrementiškais žingsniais, kadangi kainų augimas yra kartais. Jeigu kainų augimas būtų 10-15 proc., žinoma, tas išlyginimas per pajamas yra logiškiausias, bet dabar, kai kalbame apie didelį kainų šuolį, vis tiek tų žmonių, kuriems pagal pajamas reikalinga parama, būtų tiek daug, kad pats mechanizmo ir laiko skyrimas tam, tiesą sakant, tokiomis aplinkybėmis, yra mažai efektyvus“, – Seime žurnalistams tąkart kalbėjo I. Šimonytė.
Anot jos, parama gyventojams suteiks laiko priimti sprendimus, kurie ateityje padės taupyti energiją.
„Per tą laiką žmonės gali padaryti sprendimus, kurių labai greitai negali padaryti. Imkime dujas: gamtinių dujų kompensuojama kainos dalis yra gana didelė, šiaip valstybei apsimoka visiems praktiškai remti dujinių katilų keitimą į kitokį energijos gamybos būdą, kas ir yra – paleista speciali priemonė, bet katilai per savaitę ar dvi savaites nepasikeičia“, – sakė premjerė.
I. Šimonytės teigimu, paramos būdas, kai dalį augančių kainų naštos prisiima gyventojas, o dalį – valstybė, yra subalansuotas.
„Čia yra balansuojamas tam tikras tos naštos pasidalinimas: kažkiek kainų didėjimo perkeliama vartotojams, tam tikrą dalį kompensuoja valstybė mokesčių mokėtojų pinigais“, – teigė I. Šimonytė.
Parama verslui, anot premjerės, taip pat skiriamos vertinant laiką ir kainų šuolį, todėl pasirinktas toks paramos būdas, kuris padėtų greičiausiai.
„Pirmiausia yra taiklumas prieš laiką, todėl, kad kainų šuolis yra labai didelis ir ten, kur reikia kurti specifines priemones, tam, kad jos būtų itin taiklios, tokiems dalykams, ypatingai jeigu kalbame apie apie verslą, reikia suderinti valstybės pagalbos schemą, kam, gaila, bet tenka skirti mėnesius, ne dienas, ne valandas, per kurias galima parengti vieną ar kitą sprendimą, bet tai yra ilgos procedūros, kurios atima labai daug laiko ir neleidžia problemų spręsti čia ir dabar“, – sakė I. Šimonytė.
„Dėl to sprendimai verslui pasiūlyti yra dvejopi: jie yra horizontalūs, bet laikini, ir tas labai aiškiai pasakyta, kad toliau jau bus sprendimai nutaikyti tik į tuos sektorius, kuriems pagalbos reikės papildomai, nes ir dabar dalis sprendimų yra toms veikloms, kurios energetiškai imlios, o kiti sprendimai yra horizontalūs, bet ne taiklūs ir brangūs“, – kalbėjo premjerė.
Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko banko atstovai ne kartą yra sakę, kad kitų metų valstybės biudžete numatyta parama gyventojams ir verslui galėtų būti tikslingesnė, o lėšų naudojimas turėtų būti pagrįstas analitiniais duomenimis.
2023 metų biudžeto projekte energijos kainų kompensacijoms gyventojams numatyta 812 mln. eurų, o verslui – dar apie 230 mln. eurų.
