„Kadangi mūsų ekonomika yra pakankamai lanksti ir atvira, tai nemanau, kad tai būtų toks sukrečiantis faktorius, nes vis dėlto dvi dedamosios svarbiausios Lietuvos ekonomikai – tai eksportas ir vidaus vartojimas. Vartojimui, manau, galėtų padaryti tam tikrą įtaką, jeigu staiga dėl nemokumo situacijų bedarbystė iššoktų“, – penktadienį žurnalistams sakė Vitas Vasiliauskas.
Jis pridūrė, kad šalies eksporto lygis per abi koronaviruso pandemijos bangas iš esmės nepasikeitė.
V. Vasiliauskas sausio pabaigoje svarstė, jog šiemet ir kitąmet gali daugėti įmonių bankrotų. Pasak jo, „normaliais“ laikais bankrotų skaičius būna pastovus, tačiau pernai jis sumažėjo.
Centrinio banko vadovo teigimu, galima daryti išvadą, jog bankrotų skaičius augs, „ypač tada, kai pasibaigs valstybės pagalbos priemonės“.
Vasario pradžioje Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas Audrius Linartas LRT radijui sakė, kad po pandemijos bankrotų skaičius gali išaugti dvigubai. Anot jo, bankroto bylos bus dažniau keliamos tiek įmonėms, tiek gyventojams.
Duomenų analitikos bendrovė „Scorify“, sausį paskelbusi 2020 metų įmonių apžvalgą, pažymėjo, kad sumažėjo aukščiausios rizikos įmonių ir tai sietina su valstybės parama, įskaitant galimybę atidėti mokesčius.
Todėl, bendrovės vadovo Žilvino Mileriaus teigimu, kol valstybė teiks paramą, bus „iškreiptas verslo vaizdas, o turint galvoje apskritai pernai beveik išnykusį bankrotų reiškinį, dalis įmonių ir toliau gyvuos tik dėl valstybės pagalbos“.
