„Kas penkta institucija – 22,9 proc. – per dešimt metų, nuo 2012-ųjų metų, nesugebėjo įgyvendinti antrojo lygio paslaugų teikimo“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje teigė Valstybės kontrolės Informacinių technologijų audito departamento vadovas Markas Marcinkevičius.
„Neužtikrinama, kad visuomenei būtų teikiamos kokybiškos elektroninės paslaugos“, – pridūrė jis.
Valstybės kontrolės atlikto audito duomenimis, 2022 metais antro lygio paslaugas su galimybe parsisiųsti įvairių dokumentų formas teikė 77,1 proc. valstybės ir savivaldybių įstaigų, trečio lygio – su galimybe grąžinti užpildytą formą – 50,7 proc., ketvirto lygio – atliekant procedūrą „be popieriaus“ – 47,2 proc., penkto lygio – automatiškai teikiant informaciją – 21,5 proc.
Pasak M. Marcinkevičiaus, nėra patikimų duomenų apie visuomenei teikiamas e. paslaugas, nes apie jas nekaupiami duomenys, neužtikrinama jų kokybės stebėsena bei vertinimas. Jo teigimu, Informacinės visuomenės plėtros komitetas vieną ar du kartus per metus atlieka tik 12 pagrindinių e. paslaugų naudojimo tyrimus.
„Prie paslaugų tobulinimo galėtų prisidėti ir elektroninių valdžios vartų portalo naudotojai, bet jie nėra aktyvūs – tik 1,3 proc. pasinaudojusių portale sukurtomis paslaugomis pateikia vertinimus“, – teigė Valstybės kontrolės atstovas.
Be to, pasak M. Marcinkevičiaus, neužtikrinama, kad visos viešos ir administracinės elektroninės paslaugos būtų pasiekiamos vieno langelio principu.
Jis pažymėjo, jog 2022 metais Aplinkos apsaugos agentūros paslaugos, susijusios su taršos leidimais bei leidimais nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus, dažniausiai nėra teikiamos elektroniniu būdu. Be to, anot M. Marcinkevičiaus, 2018–2022 metais nė vienos e. paslaugos neteikė Radiacinės saugos centras.
„Tokie pavyzdžiai indikuoja, kad skaitmenizavimo nauda ir poreikis nėra tinkamai įvertinti“, – kalbėjo VK atstovas.
Pasak jo, skaitmenizuojant viešąsias ir administracines paslaugas nepakankamai naudojamasi plėtros programų galimybėmis – 2014–2020 metais tam buvo skirta 133 mln. eurų, tačiau projektų finansuota tik už 96,2 mln. eurų.
„Skaitmenizuojant viešąsias ir administracines paslaugas plėtra nevyksta taip sparčiai, kaip galėtų“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Panaudotos lėšos – nepakankamas vertinimo rodiklis
Savo ruožtu, ekonomikos ir inovacijos viceministrė Erika Kuročkina remdamasi tarptautinėmis ataskaitomis posėdyje teigė, kad Lietuva gerai, „o kai kuriais atvejais – puikiai“ atrodo skaitmeninant viešąsias paslaugas. Ji pažymėjo, kad VK vertinami 2014–2020 metų projektai turi būti įgyvendinti iki 2023 metų.
„Svarbus momentas, ko Valstybės kontrolė taip pat nepaminėjo, yra tai, kad mes jau 2020 metų pabaigoje–2021 metų pradžioje didžiąją dalį jų įvardytų rekomendacijų pradėjome įgyvendinti su šia Vyriausybe“, – teigė E. Kuročkina.
Pasak jos, pateiktų paraiškų ir plėtros programų finansavimas nėra tinkamas rodiklis vertinant lėšų panaudojimo efektyvumą.
„Mes nenorime išmėtyti 133 milijonų (eurų – BNS) tam, kad būtų padaryti kažkokie skaitmeniniai projektai. (...) Mes norime, kad savivaldybės neprisikurtų atskirtų skirtingų iniciatyvų ar projektėlių. Mūsų tikslas – projektai ir sprendimai, kurie nedubliuotų vieni kitų“, – kalbėjo viceministrė.
Pasak jos, plėtros programų paraiškose neretai matomas institucijų nesupratimas, ką reikia skaitmenizuoti, nepagrindžiamas jo poreikis.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto Skaitmeninės aplinkos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas pažymėjo, kad komitetas stebi ne 12 paslaugų, kaip nurodė VK, o 12 paslaugų grupių.
Jo teigimu, visapusiška paslaugų stebėsena bus atliekama 2024 metais.
„Žinome, kad neturime stebėsenos, ypač tų paslaugų, kurios yra sukonstruotos ne pas mus infrastruktūroje. Tą esame konstatavę, ties tuo dirbame ir tą stebėseną turėsime 2024 metais“, – posėdyje kabėjo A. Rakauskas.
Šių paslaugų skaitmenizavimą įvertinusi Valstybės kontrolė nustatė, kad e. valdžios vartuose nėra visų elektroninių paslaugų, o 62 proc. jų – nesinaudojama
2022 metų duomenimis, Lietuva tarp skaitmenines viešąsias paslauga yra 10-oje vietoje tarp 27 Europos Sąjungos šalių.
