Garantinis fondas išmoka vis daugiau milijonų bankrutavusių įmonių darbuotojams. 2009–aisiais skirta 22,6 mln. litų, o pernai – net 62,5 milijono. Tai – jau krizės vaisiai, ar tik žiedeliai?
Visų laikų rekordas
Įmonių bankroto valdymo departamento kuruojamas Garantinis fondas rytoj Vyriausybei pristatys 2010 metų veiklos ataskaitą. Vyriausybės nariai turės progą įsitikinti, kad krizės pabaiga toli gražu nekvepia, nors premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė dar 2009–ųjų pabaigoje skelbė, kad ekonomika pasiekė dugną ir ims kilti.
Garantinio fondo pateikti skaičiai – šokiruojantys. Iki krizės į jį per metus kreipdavosi maždaug po 300 bankrutuojančių įmonių, išmokos kasmet pasiekdavo maždaug 6 tūkst. darbuotojų sąskaitas, išmokama būdavo po maždaug 20 mln. litų. O štai pernai visi šie skaičiai patrigubėjo.
„Tai nereiškia, kad pernai užfiksuota daugiausiai bankrotų. Jų skaičius sparčiai pradėjo augti 2008–ųjų pabaigoje ir maksimumą pasiekė 2009–aisiais. Pernai buvo kiek mažiau, tačiau paraiškos gaunamos ne iškart, jos persikėlė iš ankstesnių metų", – „Respublikai“ sakė Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Garantinio fondo administravimo klausimais Milda Ručinskaitė.
Sumažino įmokas
Pasak jos, į Garantinį fondą lėšas įneša visos privačios įmonės ir bankroto atveju visos turi teisę prašyti pinigų į darbuotojų sąskaitas. Tiesa, 2008–aisiais Seimo sprendimu mokestis į fondą verslui sumažintas nuo 0,2 iki 0,1 proc.
„Procentas skaičiuojamas nuo sumos, kurią įmonė moka „Sodrai", – paaiškino M.Ručinskaitė.
Beje, teisę kreiptis į Garantinį fondą ir gauti išmokas turi net ir tyčia bankrutavusios bendrovės.
„Juk darbuotojai nekalti dėl to, kad jų įmonė tyčia bankrutavo", – sakė M.Ručinskaitė.
Bankrutuoja tyčia
Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius Alvydas Geigalas taip pat tvirtina, kad patys sunkiausi metai ekonomikai buvo 2009–ieji: tada bankrutavo apie 1800 įmonių, o pernai – 300 mažiau.
„Tačiau bankrotas nusitęsia laike ir duoda tokius skaičius – pereina iš ankstesnių metų", – teigė A.Geigalas.
Garantinio fondo tinklalapyje tvirtinama, kad ekonominio nuosmukio laikotarpiu ypač išryškėjo ir tyčinių bankrotų problema.
„Žymiai padidėjęs bankrotų skaičius rodo ne tik pablogėjusias verslo sąlygas. Vis dažniau pasitaiko visuomenės pasipiktinimą keliančių reiškinių, kai bankrutavusios įmonės veikla tęsiama kitos įmonės vardu ar neatsakingai vadovavę įmonei vadovai vadovauja jau kitoms įmonėms, o bankrutavusių įmonių kreditorių reikalavimai, išregistravus įmones, nurašomi", – skelbiama apžvalgoje.
Beje, dažniausiai tyčia bankrutuoja prekybos įmonės. Dažniausiai įmonės sąmoningai didina nuostolius, kad negalėtų atsiskaityti su kreditoriais: nuostolingai parduoda nekilnojamąjį turtą ar akcijas, savininkams suteikia beprocentes paskolas, nors įmonė pati skolinga bankams, įmonės lėšos naudojamos be apskaitos dokumentų. Taip pat dažni atvejai, kai įsteigiama antrinė įmonė, kuriai perduodamas turtas, o bankrutuojančiai pirminei bendrovei paliekamos tik skolos.
Dangsto paslaptimi
Nuo tokių suktų verslininkų nukenčia ir su jais reikalų turintys sąžiningi verslininkai. Tačiau to išvengti neįmanoma, mat, pasirodo, sukčių pavardės ir jų prie bankroto privestos bendrovės yra valstybės paslaptis.
„Konkrečių įmonių pavadinimų tikrai negaliu pasakyti. Neturime teisės skleisti. Kažkada galėsime, nes jau kreipėmės, kad ši informacija būtų vieša. Juk tie, kas tyčia bankrutavo, nėra šventi, ir visi turi turėti teisę žinoti pavadinimus. Tačiau tam reikia atskiro Vyriausybės sprendimo", – paaiškino Įmonių bankroto valdymo departamento Įmonių veiklos analizės skyriaus vyr. specialistė Virginija Jūrienė.
Ji sakė galinti pateikti tik abstrakčius skaičius: nuo 1993 m. iki šių metų sausio užfiksuoti 37 tyčinio bankroto atvejai. Tiesa 4 įmonėms sprendimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu panaikintas. Krizė tiesiogiai susijusi su tyčinio bankroto atvejais. Štai 2007 m. buvo vos 1 tyčinis bankrotas, 2008 m. – jau du, 2009 m. – 3, pernai – jau 5.
Nebėra kam bankrutuoti
„Krizė ir dabar tęsiasi, tik nebėra kam bankrutuoti, nes silpnesni bankrutavo. Tačiau blogiausia, kad nėra skelbiamos nesąžiningų verslininkų pavardės. Ir aš pats esu nuo tokių nukentėjęs. O jei būtų juodieji sąrašai, to būtų galima išvengti. Galėtų ir Valstybinė mokesčių inspekcija skelbti bendroves, kurios nustoja mokėti. Norint plėstis, reikia naujų klientų, o jie dažnai pasitaiko nesąžiningi. Tačiau Vyriausybė nenori viešumo, nenori parodyti tikrosios padėties", – tvirtino Seimo Ekonomikos komiteto narys, verslininkas Valdemaras Valkiūnas.
