Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius ramina verslą, kad jokių mokesčių reformų šiemet nebus, bet Vyriausybė ieškos galimybių sumažinti darbo apmokestinimą. „Sudaryta darbo grupė, kuri peržiūrės visą mokesčių sistemą, pagrindinis klausimas – kaip sumažinti mokesčius darbo pajamoms. Be to, kaip pagerinti mokesčių surinkimą, kovoti su šešėline ekonomika, korupcija“, – teigia jis.
A. Butkevičiaus teigimu, dabar itin svarbi energetikos strategija: planuojama kuo greičiau pastatyti SGD terminalą, įgyvendinti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, kuo greičiau uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (AE). Savo ruožtu VAE projekto perspektyva, anot jo, yra ateities klausimas, bet pirmenybė branduolinei Lietuvai bus teikiama.
„Ir elektros energijos, ir gamtinių dujų kainos didėja, todėl greitai galime tapti visai nebe konkurencingi verslo srityje“, – konstatuoja pašnekovas.
Būsimasis premjeras sako, kad kuriant palankesnį investicinį klimatą reikia sutrumpinti dokumentų ruošimo terminus, o iniciatyvos imtis turi ir regioniniai partneriai, kad į susitikimus su investuotojais vyktų ne ministras pirmininkas ar ministrai, bet regiono atstovas, meras.
Paprasto teritorijų planavimo
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas ir kandidatas į aplinkos ministro portfelį Valentinas Mazuronis dėsto prioritetinius darbus – pritraukti užsienio investuotojų, taikant kiek įmanoma paprastesnes sąlygas ir reikalavimus planuojant teritorijas, išjudinti renovacijos procesą. Anot jo, jei indėliais laikomus milijardus litų pavyktų įlieti į rinką, kartu su daugiabučių renovacijos investicijomis, teritorijų planavimo pokyčiais bei saugomų teritorijų įvardijimu, tai būtų indėlis į verslą ir šalies ekonomiką.
„Jei šiandien turime situaciją, kad dokumentai ruošiami 3–4 metus, o objektas pastatomas per 6–7 mėnesius, tai akivaizdžiai nėra gerai. Manau, taip pat reikia peržiūrėti draudimus, apribojimus individualioms statyboms, – svarsto V. Mazuronis. – Svarbu kurti darnią aplinką: iš vienos pusės turime saugoti tai, ką jau nusprendėme – gamtos ar istorinio paveldo objektus, bet ten, kur to nedarome, turime sudaryti maksimaliai palankias sąlygas žmonėms gyventi ir kurtis.“
V. Mazuronis pripažįsta, kad į verslo, rekomendacijas teikusio dar atskiroms politinėms partijoms gerokai prieš rinkimus, kaip ir visų gyventojų sluoksnių siūlymus bus atsižvelgta. „Diskusijos negali būti amžinos, kad ir renovacijos procesas – visi puikiai suprato, bet 4 metus buvo aimanuojama ir, mano manymu, turime nepatenkinamą rezultatą, – sako jis. – Kalbėtis neabejotinai reikia, tik kvailas neklauso visų arba protingų, o verslas yra protingas.“
Kitos būsimos vyriausybės komandos narės socialdemokratės, kandidatės į ūkio ministres, Birutės Vėsaitės modeliuojamame darbų sąraše – Lietuvos konkurencingumo strategija ir pragyvenimo lygio gerinimas keliant minimalų ir vidutinį darbo užmokestį, didinant darbo produktyvumą, kuriant galimybes imtis naujų verslų.
„Kai pasižiūri į ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, G8 ar G20 strategijas, aišku, kad gyvename XXI amžiuje ir XX amžiaus technologijos, nelabai tinka. Sakyčiau, Lietuva turėtų eiti energinio efektyvumo ir žaliųjų technologijų, žaliosios ekonomikos vystymo keliu, – svarsto B. Vėsaitė. – Švedija, Danija eina šiuo keliu, norėčiau, kad mes kartu taptumėme šio regiono lyderiais. Tai padėtų pakeisti dabar esamą verslo struktūrą.“
Ji teigia, kad siekiant didesnio darbo našumo, galima keisti ir Darbo kodeksą.
„Ištraukti vieną kitą kiškį iš kepurės ir nematyti visumos negalima. Darbo santykių lankstumas turėtų derėti su saugumu, o antroji sąlyga – į visą darbo kodeksą pažiūrėti kompleksiškai, – dėsto politikė. – Numatyta darbo grupė susideda ne tik iš politikų, bet ir iš mokslininkų.“
Reikia progresinių mokesčių
Verslas dar prieš 2012 Seimo rinkimus pareiškė aktyviai besipriešinantis progresinių mokesčių įvedimo galimybei, tačiau tokia naujovė, anot kandidatės į ūkio ministrės postą, bus įtraukta į kairiųjų Vyriausybės planus.
„Čia joks pavydo mokestis, pajamų netolygumas stabdo ekonominę plėtrą. Praktiškai per 30 metų po krizės stebimi didžiausi skirtumai tarp nuskurdusių gyventojų sluoksnių ir kitų 10 proc. gyventojų, – aiškina ji. – Progresiniai mokesčiai padėtų išlyginti netolygumą, bet reikia juos įvertinti kompleksiškai.“
Paskirtasis premjeras A. Butkevičius patikina, kad progresinių mokesčių klausimas turi savo vietą Vyriausybės programoje. Esą sumažinus mokestinę naštą kai kurių gyventojų realios pajamos padidėtų, todėl paskatintų vartojimą ir paslaugų sektoriaus plėtrą.
„Darbo pajamų apmokestinimas gali būti mažinamas keliais variantais: neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas, pavyzdžiui, kai kuriose šalyse taikomi keli GPM tarifai, netaikant progresinės sistemos. Aišku, ir vienas yra iš progresinių mokesčių tipų, – aiškina jis. – Manau, taikysime variantą, kuris tarnautų gyventojams, realiai gaunantiems mažesnes nei vidutines pajamas.“
O štai pretendentas į finansų ministrus Rimantas Šadžius kitos verslui svarbios ministerijos planus komentuoti kol kas atsisako.
„Laikydamasis politinės etikos, kol nėra priimta formalių sprendimų, negaliu komentuoti. Netgi savo, kaip politiko nuomonės“, – tikina jis.
Siekti rezultatų
Pretendentas į susisiekimo ministrus Rimantas Sinkevičius sako, kad jam svarbiausia – rezultatas, todėl jis atidžiai peržiūrėtų investicinius projektus ir kontroliuotų jų eigą. Vienais svarbiausių darbų jis įvardija suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą, Europos Sąjungos (ES) lėšų įsisavinimą, valstybės valdomų įmonių efektyvumą bei jų teikiamą naudą verslui.
„Turime būti konkurencingi tranzito tarifais su ES ir Baltijos šalimis ir turėti gerą paslaugų kokybę. Svarbu išlaikyti ir plėsti partnerystės ryšius, ieškant naujų krovinių srautų“, – sako jis. Anot R. Sinkevičiaus, požiūris į Valstybinį Klaipėdos jūrų uostą ir „Lietuvos geležinkelius“ turi būti kompleksinis, o su uoste veikiančios krovos kompanijos gavusios valstybės investicijų, turės įsipareigoti didinti krovinių ir laivų srautus.
„Reikia segmentuoti oro uostus: Kauno orientuoti į krovinių ir pigių skrydžių bendroves, o Vilniaus – laikyti prestižiniu, ir taikyti tokias kainas, kad jis nedomintų pigių skrydžių kompanijų“, – teigia jis.
Prioritetai prasilenkia
Kalbinamų verslininkų poreikiai su būsimosios valdžios nustatytais prioritetais prasilenkia. Verslo atstovai nelaukia progresinių mokesčių ar jų mažinimo apskritai. Jiems aktualesni mokesčių administravimo supaprastinimo, Darbo kodekso lankstumo, detaliųjų planų tvirtinimo klausimai ir bendra valstybės valdymo vizija.
Pavyzdžiui, įmonės „Vesiga“ vadovas Saulius Grinkevičius pripažįsta iš naujos valdžios nesitikintis nieko ir sako besimeldžiantis, kad tik ši netrukdytų dirbti. Verslininko teigimu, nepriklausomai nuo to, kokios politinės jėgos sudaro koaliciją, padėtis negerėja: pavyzdžiui, kairieji kalba apie verslo aplinkos gerinimą ir tuo pat metu apie progresinius mokesčius. Anot S. Grinkevičiaus, pirmenybę reikia teikti efektyviam mokesčių rinkimui ir kovai su šešėline ekonomika. Esą yra daug priimtų įstatymų, kurių vykdymą reikia kontroliuoti, o ne vis griežtinti ir riboti verslo veiklą.
„Kad ir kaip blogai buvo su Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijomis, darbas, kuris supaprastintų, sumažintų valdininkijos, biurokratijos spaudimą verslui, turi būti daromas, – sako jis. – Ten gal buvo padarytos smulkmenos, taigi šitas darbas turėtų būti tęsiamas, nes diskutuojama apie mažus ir didelius mokesčius, bet verslui svarbu aplinka ir sąlygos. Visi esame Lietuvos rinkos dalyviai, veikiame vienodomis taisyklėmis, todėl mokesčiai nedaro didelės įtakos. Įtakos turi visi kontroliuojantys kvaili nelogiški reikalavimai.“
Daugiau lankstumo
Kitas verslininkas – „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis, tikina, kad svarbiausia, jog naujoji vyriausybė nedarytų to, ko nesupranta.
„Kalbant apie svarbius darbus, valdžia turi daryti viską, kad kiltų ekonomika. Reikia taip sumodeliuoti mokesčius ir jų sistemą, kad tai atsitiktų, – sako jis. – Pavyzdžiui, niekaip neatsistebiu mokesčių mokėjimu už atlyginimą: kodėl mokame pinigus į kelias sąskaitas? Lietuvoje dirba būrys buhalterių, kurie skaičiuoja tuos skirtingus procentus, kai būtų paprasčiau skaičiuoti vieno dydžio mokestį, kuris būtų pervedamas į vieną sąskaitą.“
D. Dundulis sako, kad lengviau verslui būtų ir liberalizavus darbo kodeksą, nes šiandien rasti gerų darbuotojų nelengva, bet ir blogus atleisti ne taip paprasta.
„Yra netinkamų darbuotojų, yra tokių kurie vagia ar niokoja turtą, bet jei jie užsispiria, labai sudėtinga juos atleisti. Nesuprantu, kodėl pas mus įstatymus kuria, kad būtum mielas per prievartą. Gerą darbuotoją rasti yra labai sunku, todėl darbdavys visomis išgalėmis jį bandys išlaikyti“, – tvirtina jis.
Plėtrai ir investicijoms
Pasak „Norfos“ įmonių grupės savininko, šiandien verslas galėtų plėstis ir statyti daugiau centrų, tačiau problemiškas detaliųjų planų rengimas tam trukdo.
„Nuo 2008 metų dar turime 8 objektus, kuriems niekaip nepatvirtinami detalieji planai. Jeigu pradėtume statyti tuos 10 objektų, kuriuos norime, rinkoje tikrai sukurtume mažiausiai 1 tūkst. darbo vietų ir kiltų atlyginimai, nes taip pasielgtų ir kitos bendrovės“, – aiškina jis.
Kalbinamas „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis vardija, kad verslui svarbus mokesčių stabilumas, jų subalansavimas, greitesnis ūkio augimas, investicinės aplinkos gerinimas.
„Šiandien investicinėje aplinkoje daug valstybinio kapitalizmo. Tačiau norėdami pritraukti užsienio investuotojų, turime rasti sveiką balansą, kiek valstybė investuoja pati toje rinkoje. Jei kviečiame užsienio investuotojus ir neduodame jiems galimybių plėstis, atrodo truputėlį keistai“, – pastebi jis.
„Omnitel“ prezidentas viliasi, kad naujoji vyriausybė tęs Lietuvos vizijos 2030 įgyvendinimą ir plėtos partnerystę su privačiu verslu.
„Žinoma, 2030 metai dar toli, todėl turėtume bent kitiems metams įvardyti 10 prioritetinių tikslų ir jų siekti, – sako jis. – Be to, pamiršome verslo ir valdžios bendradarbiavimą, nes verslas užtikrina ūkio augimą. Iniciatyvų ir verslo ir visuomenės yra nemažai, tad jas būtų galima išplėtoti iki valstybinių programų.“
Nuomonės
Birutė Vėsaitė, kandidatė į Ūkio ministres:
"Teritorijų planavimas – viena iš kliūčių. Jei verslui reikia laukti 6 metus, kol bus suderinti bendrieji ir detalieji planai, tai aišku, kad toks verslas nusispjauna ir eina į kaimynines šalis.“
Rimantas Sinkevičius, kandidatas į Susisiekimo ministrus:
„Neramina ES pinigų įsisavinimo greitis. Yra projektų, kuriuose lėšos įsisavintos 80 proc., bet yra ir tokių, kurie jų visiškai neįsisavino. Manau, kad tas procesas turi būti geriau koordinuojamas, kontroliuojamas, o atsakomybė – augti.“
Antanas Zabulis, „Omnitel“ prezidentas:
„Lietuva turi išnaudoti savo stipriąsias puses, pavyzdžiui, informacinių technologijų infrastruktūrą. Jei internetas ateitų į kiekvienus namus, išaugtų ir naujai kuriamų verslų skaičius.“
Saulius Grinkevičius, „Vesiga“ generalinis direktorius:
„Ateina dešinieji – deklaruoja gerus, gražius siekius dėl verslo aplinkos gerinimo, dėl saulėtekių ir saulėlydžių komisijų, Seime dabar kairieji, jie vėl kalba, kaip viskas bus gerai ir tuo pat metu apie progresinius mokesčius, kurie šiandien Lietuvoje sveiku protu nesuprantami.“
Faktai: Biudžetas
Numatoma, kad kitų metų Nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 546 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 295 mln. litų, 222,1 mln. litų daugiau nei planuota į Nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais.
Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis Nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28 mlrd. 842 mln. litų.
2013 metų valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 697 mln. litų arba 0,6 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), o planuojamas visų viešųjų finansų deficitas sudarys apie 2,5 proc. BVP.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (46(108), gruodžio 10 – gruodžio 16 d.), rubrikoje „Savaitės tema“.
