Pasipiktino planais
630 narių vienijanti Investuotojų asociacija susirūpino Vyriausybės planais keisti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą, nes tai gali paliesti apie 400 tūkst. gyventojų. Aliarmą investuotojai sukėlė išgirdę premjero A.Butkevičiaus komentarą televizijos laidoje, esą greitai bus svarstomos pataisos, kuriomis siūloma naikinti lengvatas, kai žmogus savo noru draudžia savo gyvybę. „Čia gali būti tik vienas atvejis: čia turi paliesti ne žmones, kurie moka įmokas, bet turi būti uždaryta landa, kuri neteisingai leidžia pasiskaičiuoti tam tikrus pelnus (...)“, – sakė A.Butkevičius. Vyriausybėje diskutuojama atsisakyti išimčių investicijoms pagal gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų kaupimo sutartis.
Dabar savarankiškai pensijai kaupiantys žmonės dalį pinigų kasmet gali susigrąžinti deklaruodami pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Lengvata taip pat taikoma, kai lėšos atsiimamos praėjus bent 5 metams nuo pirmos įmokos ir anksčiau nei sueis pensinis amžius. Šių lengvatų esą nebeliks. „Mes neturime informacijos, todėl suprantama, kad esame sunerimę“, – aiškino Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas V.Plunksnis.
Investuotojus piktina tai, kad valdžia gviešiasi pinigų, nors turėtų būti atvirkščiai – ji privalo skatinti gyventojus taupyti senatvei. „Tokie žmonės ilgainiui užsitikrintų didesnes pajamas ateityje ir, tapę pensininkais, neprašytų valstybės papildomos paramos. Tai nėra tikslinė lengvata, kaip mėsai arba kitiems produktams“, – palyginimais kalbėjo V.Plunksnis.
Investuotojų asociacija siūlo ne tik palikti dabar galiojančias GPM lengvatas, bet ir nustatyti draudimo įmonėms paslaugų įkainių „lubas“. „Teoriškai tai turi sureguliuoti rinka, bet praktiškai tos GPM lengvatos, taikomos gyventojams, vis dėlto atitenka draudimo įmonėms“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas V.Plunksnis. Jis tikino, kad dėl nesąžiningų paslaugų įkainių nukenčia apie 300 tūkst. žmonių.
Neteisingai suprato
Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas tikino, kad gyventojus suklaidino žiniasklaida. Ji esą suplakė kelias temas į vieną. „Premjeras turėjo galvoje tai, kad šiandien įmonės, vadovaudamosi įstatymais, gali apdrausti gyvybės draudimu ne konkretų Joną arba Petrą, o darbo vietą“, – aiškino jis.
Praėjus 10 metų įmonė neatiduoda darbuotojui tų lėšų, kurias ji susigrąžino kaip lengvatą, o susigrąžina į savo kasą. „Deja, taip veikia dabartinis įstatymas ir darbdaviai naudojasi ta įstatymo spraga. Jie ne tik naudojasi pelno lengvatomis, bet ir gauna pinigų iš valstybės kaip vadinamąją lengvatą. Vien todėl Vyriausybė siūlo keisti šią ydingą tvarką“, – sakė A.Sysas.
Paskaičiuota, kad Lietuvos įmonės, vien naudodamosi mokesčių lengvatomis, kasmet iš valstybės iždo susigrąžina iki 20 mln. litų. A.Syso teigimu, niekas nenusitaikė į piliečius, kurie savarankiškai draudžia savo gyvybę. Jiems esą lengvatos galios ir toliau.
Daugėja spekuliacijų
Ministro pirmininko atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad „pastaruoju metu daugėja spekuliacijų mokesčių klausimais“. „Iš tiesų Vyriausybė kol kas nesvarsto galimybės naikinti GPM lengvatas gyvybės draudimo įmokoms ir įmokoms į III pakopos pensijų fondus (savanoriškam pensiniam kaupimui)“, – tikino ji. Pasak jos, vyksta tik preliminarios diskusijos šia tema, nes tokias idėjas pasiūlė prie Vyriausybės dirbusi darbo grupė. Ją sudarė ekonomistai ir finansų ekspertai.
„Siūlymų dėl GPM įstatymo pakeitimų, kurie liestų privačius investuotojus, esą buvo atsisakyta, o šiuo metu svarstoma, ar naikinti pelno mokesčio lengvatą ne gyvybės draudimui, – teigė E.Butkutė-Lazdauskienė. – Darbo grupė mokesčių klausimais padėjo išryškinti esamas mokesčių spragas, kurias būtina panaikinti. Viena iš tokių ir yra Pelno mokesčio įstatyme, kai pelno mokesčiu neapmokestinamos draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos.“
Ši pelno mokesčio išlyga esą visiškai nepagrįstai ir jau daug metų taikoma ir ne gyvybės draudimo įmonėms. Ne gyvybės draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos visiškai nesusijusios su gyventojų kaupimu, tačiau yra reikšmingos įmonių pelnui. „Pavyzdžiui, viena iš ne gyvybės draudimo įmonių 2012 m. gavo 56 mln. litų pelno, iš kurių 34 mln. litų – investicinės pajamos. Ši įmonė finansinėse ataskaitose už 2012 m. apskaičiavo apie 1 mln. litų mokėtino pelno mokesčio. Todėl ir gali būti siūloma nuo 2014 m. sausio 1 d. ištaisyti klaidą ir pelno mokesčiu apmokestinti ne gyvybės draudimo įmonių draudimo investicines pajamas“, – paaiškino Ministro pirmininko atstovė spaudai E.Butkutė-Lazdauskienė.
Kamšo biudžeto skyles
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys supranta Investuotojų asociacijos rūpestį, nes kol vyksta Seimo sesija, niekas negali būti ramus. „Ir anksčiau parlamentas priimdavo nepalankius mokesčių sistemos pertvarkymo pakeitimus“, – sakė jis.
LIPFA vienija privačias investicijų valdymo įmones ir komercinių bankų padalinius, t. y. tuos subjektus, kurie tiesiogiai bendrauja su investuojančiais piliečiais. „Mes taip pat, kaip ir Investuotojų asociacija, nepritartume sprendimui netaikyti lengvatų privatiems asmenims, bet šiuo atveju Vyriausybė kalba tik apie įmones, – ramino LIPFA vadovas Š.Ruzgys. – Dalis įmonių iš tiesų šiomis lengvatomis naudojasi, mėgindamos papildomai motyvuoti savo darbuotojus, bet tik nedidelė jų dalis piktnaudžiauja.“
Vadovaudamosi dabar galiojančiais įstatymais, įmonės gali už savo darbuotojus pervesti gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų fondams įmokas. Ši suma neturi viršyti ketvirtadalio gaunamo atlyginimo. Viena vertus, lieka patenkintas ir darbuotojas (nes jis tarsi kaupia pinigus senatvei), kita vertus, įmonė susigrąžina dalį įmokų iš valstybės biudžeto. „Akivaizdu, kad kažkas nusprendė, jog darbuotojai ir įmonės gyvena per gerai, o kartu norima užlopyti ir skyles valstybės biudžete“, – reziumavo LIPFA prezidentas Š.Ruzgys.
Galima apmokestinti ir bulves rūsyje
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
Vien šiemet Seime priimti įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos nuo 2013 m. bus apmokestinamos palūkanos už bankuose laikomus indėlius ir vertybiniai popieriai, rodo, kad Lietuvoje eilinį kartą didinami mokesčiai. Tai, ką žmonės yra sukaupę, pavadinama kapitalu, kurį užsimota apmokestinti. Kitaip tariant, nuspręsta bausti žmogų, kuris pinigus ne švaistė, o taupė. Tai yra ir neteisinga, ir nesąžininga. Ir visai nesvarbu, kaip tos sukauptos lėšos bus pavadintos – pajamomis ar kapitalu. Pagal tą pačią logiką galima apmokestinti ir bulves rūsyje ar šieną kluone. Jei kas nors pradės aiškinti, kad neva bus apmokestinama tik nuo labai didelės palūkanų dalies (per 10 tūkst. Lt), reikia atsiminti, kad valstybė – tie patys asmenys, kurie skolinasi rinkoje. Kiek valstybė apmokestins palūkanas, tiek pabrangs jai kreditai, jei ji nuspręs skolintis. Valstybei paprastai skolina bankai arba didelės korporacijos, kurios paskaičiuoja, ar joms apsimoka skolinti. Taigi, kai tik bus apmokestinamos palūkanos, pabrangs ir kreditai. Todėl klausimas kitas: ar tik nebus taip, kad valstybė praras daugiau nei gaus naudos. O šiuo metu mėginama aiškinti, kad bus naikinamos dar kažkokios lengvatos, tvarkant mokesčių sistemą, valdžia turėtų tiesiog pasakyti, kad bus didinami mokesčiai. Tokį valdžios signalą suprantu taip: geriau pinigus išleisti, bet netaupyti.